lmfmazgiai (nodi lymphatici), žmogaus ir stuburinių gyvūnų limfinės sistemos organai, per kuriuos limfa iš audinių ir organų teka į kraujotakos sistemą. Žmogaus limfmazgiai būna nuo kelių milimetrų iki 2–3 cm dydžio, apvalūs arba ovalo (pupelės) formos, rausvai pilkos spalvos. Limfmazgiai sudaro retikulinis audinys, gaubiamas jungiamojo audinio kapsulės. Limfmazgyje yra žievinė dalis, sudaryta iš limfinių folikulų, kuriuos užpildo juose bręstantys B ir T limfocitai. Centre yra šerdinė dalis, sudaryta iš šerdinių sijų ir tarp jų esančių ančių (sinusų), kuriais prateka limfa. Į limfmazgį įteka keletas aferentinių (ateinančiųjų) limfagyslių, pro jo vartus išeina eferentinės (ištekamosios) limfagyslės. Limfmazgiai yra limfos biologiniai filtrai. Juose naikinami su limfa patekę mikroorganizmai, iš jos šalinami svetimkūniai. Dėl infekcinio uždegimo ar navikinio proceso limfmazgiai gali padidėti. Žmogaus organizme yra 500–600 limfmazgių. Didžiausios ir svarbiausios limfmazgių grupės yra kakle, pažastyse, kirkšnyse, krūtinės, pilvo ir dubens ertmėse prie organų ir didesnių kraujagyslių. Limfmazgių nėra smegenyse, kaulų čiulpuose, plaštakose ir pėdose.
3023