limfocitai

limfoctai (gr. lympha – skaidrus skystis + kytos – ląstelė), stuburinių gyvūnų ir žmogaus negrūdėtųjų leukocitų (agranulocitų) rūšis. Apvalūs, turi didelį, kompaktišką, apvalų ar ovalų branduolį ir nedaug citoplazmos. Pagal dydį skirstomi į mažus (5–8 µm) ir didelius (9–15 µm). Suaugusio sveiko žmogaus 1 mm³ kraujo yra 1500–3000 limfocitų (20–40 % visų leukocitų). Judrūs, iš kraujo ar limfos gali migruoti į audinius ir atgal (recirkuliuoti). Pagrindinė funkcija – organizmo imuninė apsauga. Gaminami kaulų čiulpuose ir limfoidiniuose organuose. Pagal kilmę ir funkcijas skirstomi į T, B limfocitus ir NK ląsteles. T limfocitai bręsta užkrūčio liaukoje, cirkuliuoja daugiausia kraujuje, svarbūs ląsteliniam imunitetui, skirstomi į citotoksinius (žudikus, turinčius CD8 antigeną) ir helperius (padėjėjus, CD4 ląsteles). B limfocitų daugiausia yra limfoidiniuose organuose (išskyrus užkrūčio liauką), jie svarbūs humoraliniam imunitetui, diferencijuojasi (skaidosi) į plazmocitus (plazmines ląsteles), kurie gamina imunoglobulinus (antikūnus). NK ląstelės (natūralios žudikės, nulinės ląstelės) skirtos naikinti navikines, turinčias virusų ląsteles. Limfocitai gyvena nuo keleto dienų iki keliasdešimt metų. Ilgaamžiai limfocitai vadinami atminties ląstelėmis, lemia imuninę atmintį.

2064