limfòidiniai òrganai, dalis limfinės sistemos, organai ir jų dalys, kuriuose vyksta limfocitų gamyba ir imuninė apsauga. Priklauso kaulų čiulpai, užkrūčio liauka (centriniai, arba pirminiai, limfoidiniai organai), blužnis, limfmazgiai ir limfoidinių ląstelių telkiniai, sudarantys migdolus (tonziles), žarnų, kvėpavimo takų ir kitų vidaus organų limfinius mazgelius (periferiniai, arba antriniai, limfoidiniai organai). Limfoidiniai organai dar vadinami kraujo ir limfos gamybos (hemolimfoidinis) ir imuninės apsaugos organais. Limfoidinius organus daugiausia sudaro tinklinis (retikulinis) jungiamasis audinys, užkrūčio liaukoje – epitelinis audinys, kuris svarbus limfocitų susidarymui. Kaulų čiulpuose, be limfocitų (limfoidinių ląstelių), susidaro ir visi kiti kraujo forminiai elementai (mieloidinės ląstelės). Centriniuose limfoidiniuose organuose vyksta nuo antigenų nepriklausomas, genetiškai programuotas limfocitų dauginimasis ir diferenciacija (užkrūčio liaukoje tik T limfocitų). Iš jų limfocitai nunešami į periferinius limfoidinius organus, kuriuose sąveikauja su antigenais, vyksta nuo antigeno priklausomas limfocitų augimas ir diferenciacija. Kitos limfoidinių organų funkcijos: pastovios kraujo sudėties palaikymas, pasenusių kraujo forminių elementų naikinimas.
2064