Limoges (Limòžas), miestas Prancūzijos vidurinės dalies vakaruose, Limousino istorinėje srityje. Aukštutinio Vienne’o departamento centras. Priklauso Naujosios Akvitanijos administraciniam regionui.
Limogesʼo panorama; priekyje – Šv. Stepono katedra (13–16 a., baigta 19 a.)
130 900 gyventojų (2019; aglomeracijoje 186 300). Miestas įsikūręs Centrinio Masyvo vakarinėje dalyje, Vienne’o dešiniajame krante. Per Limoges’ą eina Paryžiaus–Tulūzos geležinkelis ir plentas. Oro uostas.
Emalio (nuo 11 a.; Limoges’o emalis) ir porceliano (nuo 18 a.) dirbinių gamyba. Elektrotechnikos, avalynės, siuvimo, popieriaus, maisto pramonė, automobilių pagalbinių detalių gamyba. Prie Limoges’o kasama urano rūda. Universitetas (veikė 1802–40; vėl veikia nuo 1965), aukštoji politechnikos mokykla. Technikos tyrimų centras (vadinamasis technopolis; įkurtas 1993). Muziejai, tarp jų miesto muziejus (jame yra Limoges’o emalio dirbinių kolekcija), nacionalinis keramikos muziejus.
Architektūra
Romaninė gotikinė Šv. Stepono katedra (13–16 a., baigta 19 a.), bažnyčios: Šv. Mykolo liūtų (14–16 a., su 15 a. vitražais), Saint Pierre du Queyroix (13–14 a.). Vidurinių amžių tiltai: Šv. Stepono, Šv. Marcialio (abu 13 a.), Vyskupų rūmai (18 a.).
Istorija
Antikos laikais gališkos lemovikų genties centras. Romos valdžioje turėjo savo senatą ir kaldino savo pinigus. Nuo 3 a. plito krikščionybė, čia palaidoto Šv. Marcialio kapas tapo piligrimų, keliaujančių į Ispanijos šiaurės vakaruose esantį Santiago de Compostelos miestą, lankymosi vieta. 9 a. greta Šv. Marcialio kapo pastatytas vienuolynas, aplink susikūrė jam pavaldi miesto dalis, kuri varžėsi su kita dalimi, pavaldžia vyskupui; šioje įsikūrė amatininkų (auksakalių, juvelyrų) bei pirklių bendruomenės. Nuo 11 a. kultūros centras, garsus Šv. Marcialio vienuolyno biblioteka, muzikos mokykla. Per Šimtametį karą (1337–1453) tarp Anglijos ir Prancūzijos dvi Limoges’o dalys kovojo priešingose pusėse; abi formaliai sujungtos tik 1792. 1370 miestą nusiaubė Anglijos karvedžio Eduardo, Juodojo princo, kariuomenė, vėliau miestas labai nukentėjo nuo bado ir maro. 16–18 a. Limousino provincijos centras. 18 a. antroje pusėje miesto apylinkėse atradus kaolinito plėtojosi porceliano manufaktūros, Limoges’as atsigavo. Mieste 1841 gimė dailininkas P. A. Renoiras.
2271