limònija (Limonia), rūtinių (Rutaceae) šeimos augalų gentis. 1 rūšis – rūgščioji limonija (Limonia acidissima). Paplitusi Pakistane, Indijoje ir Azijos pietryčiuose. Medis, užauga iki 9 m aukščio. Šakos dygliuotos. Lapai sudėtiniai, neporiniai plunksniški, sudaryti iš 5–7 lapelių. Lapkotis sparnuotas. Žiedai dvilyčiai, blyškiai raudoni, kvapūs, susitelkę į šluoteles. Vaisius – 5–9 cm skersmens raudona uoga su kietu dangalu ir daug sėklų. Uogos minkštimas rusvas, saldus arba rūgštus. Vaisiai valgomi švieži, iš jų gaminami gėrimai, džemai, spaudžiamos sultys. Minkštime yra 3–5% pektinų, sėklose daug nesočiųjų riebalų rūgščių. Vaisiai, lapai, lipai, žievė naudojami liaudies medicinoje virškinimo sistemos ligoms gydyti, kaip priešnuodis įgėlus gyvatei, išoriškai – vabzdžiams įgėlus gydyti. Iš šakų ir kamieno žaizdų tekantys skaidrūs lipai naudojami farmacijos ir maisto pramonėje, kokybiškai akvarelei gaminti. Mediena geltona, kieta, sunki, naudojama stalių dirbiniams ir drožiniams.
rūgščioji limonija
rūgščioji limonija
849