limonitas

limontas (gr. leimōn – drėgna vieta), hidroksidų klasės mineralas, FeO(OH)·nH₂O. Susidaręs iš daugelio geležies hidroksidų: giotito, hidrogiotito, lepidokrokito, hidrohematito, molio mineralų ir nepastovaus kiekio sorbuoto vandens. Amorfinis arba kriptokristalinis. Sudaro birius miltelių formos agregatus, plėveles ir žieves, pluoštus, varveklius, oolitus. Dažnos limonito pseudomorfozės. Gelsvai ir rausvai rudas iki juodo. Bruožas (miltelių spalva) gelsvas, rudas. Blizgesys stiklo, matinis. Lūžis kriauklėtas, pluoštinis, nelygus. Kietumas (1–5,5), tankis (2700–4300 kg/m³) kaitus dėl nepastovios cheminės sudėties. Kilmė hipergeninė, nuosėdinė; susidaro dūlėjimo zonose hidratuojantis geležies turintiems mineralams (piritui, sideritui, hematitui) arba nusėda iš vandens (kaupiasi jūrose, ežeruose, pelkėse). Dažna įvairių uolienų limonitizacija.

limonitizuotas smiltainis

Limonito telkinių yra Brazilijoje, Indijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerijos Valstijose (Arizonos, Jutos valstijose), Kuboje, Liuksemburge ir Prancūzijoje (Lotaringijos baseinas), Rusijoje (Urale), Ukrainoje (Kerčės pusiasalyje), Vokietijoje (Žemutinėje Saksonijoje). Limonitas – svarbi geležies rūda, svarbiausias pelkių rūdos mineralas. Lietuvoje iki 20 a. pradžios iš pelkių rūdos buvo išgaunama geležis.

limonito apraiškų įvairovė

2961