Limousin (Limuzènas), istorinė sritis ir buvęs administracinis regionas (1960–2015) Prancūzijos vidurinės dalies pietuose. Administracinis regionas apima 3 departamentus: Aukštutinio Vienne’o, Corrèze’o ir Creuse’o.
2016 Limousino, Akvitanijos ir Poitou‑Charentesʼų regionai sujungti į Naujosios Akvitanijos regioną.
Plotas 16 942 km2. 738 600 gyventojų (2012). Centras – Limoges’as (130 900 gyventojų, 2019); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Brive‑la‑Gaillarde’as (46,3), Tulle’is (14,8), Guéret (12,7). Limousino gyventojų mažėja: nuo 19 a. pabaigos daugiausia dėl masinės emigracijos (1891 buvo 986 000 gyventojų), o nuo 20 a. 7 dešimtmečio – dėl mažo natūralaus prieaugio (1999 23 % gyventojų buvo vyresni kaip 65 metų). Kaimo gyventojai sudaro 45 % (1999); Creuse’o departamentas – kaimiškiausias departamentas Prancūzijoje (kaimo gyventojų 75 %).
Gamta
Paviršius – Centrinio Masyvo šiaurės vakarinė dalis. Aukščiausia vieta (984 m) yra Millevaches’o plynaukštėje (Limousino rytuose). Limousino vakarinė dalis – Limousino plynaukštė – žemesnė (vidutiniškai 250–350 m). Pietvakariuose yra karstinių reljefo formų, karstinių urvų, iš jų ilgiausias – Crouse’o urvas (daugiau kaip 18 km). Paviršius suskaidytas gilių Creuse’o, Vienne’o, Vézère’o, Corrèze’o ir kitų upių slėnių. Klimatas vidutinių platumų, jūrinis; per metus iškrinta 750–1200 mm kritulių. Miškingumas 35 % (2000); miškuose vyrauja ąžuolai, kaštainiai, bukai, pušys.
Ūkis
Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Apie 90 % jo produkcijos vertės sukuria gyvulininkystė. Daugiausia veisiama limuzinų veislės galvijai (daugiau kaip 1 mln.) ir avys. Auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, avižos. Du trečdaliai žemės ūkio naudmenų – pievos ir ganyklos. Elektrotechnikos, metalo ir medienos apdirbimo, popieriaus, maisto, tekstilės, statybinių medžiagų, avalynės pramonė. Tradicinė porceliano ir emalio dirbinių (Limoges’e), gobelenų (Aubussone) gamyba. Kaimo turizmas.
Istorija
Antikos laikais gyventa gališkos lemovikų genties. Maždaug nuo 50 pr. Kr. priklausė Romai, buvo Akvitanijos provincijos dalis. 6–8 a. dėl Limousino varžėsi Merovingų karaliai. 8–10 a. valdant Karolingams buvo Akvitanijos karalystės dalis. 10 a. Limousinas suskilo į keletą grafysčių ir vikontijų, jų valdovai nuo 11 a. pripažino Akvitanijos kunigaikščio valdžią. Čia plėtota dailieji amatai, pirmiausia auksakalystė ir emalio dirbinių gamyba (Limoges’e), nuo 15 a. – gobelenų audimas, nuo 18 a. fajanso ir porceliano dirbinių gamyba; viduriniais amžiais Limousinas buvo vienas piligrimystės (Limoges’as) ir kultūros (trubadūrai) centrų. Per Šimtametį karą (1337–1453) regionas keliskart nusiaubtas Anglijos ir Prancūzijos kariuomenių. 1370–74 jį atsikariavo Prancūzijos karalius Karolis V. 16 a. čia vyko hugenotų ir katalikų religinės kovos. 1607 Limoges’o vikontija prijungta prie karaliaus domeno. 19 a. viduryje nutiesus geležinkelius paspartėjo Limousino ūkinė raida. Per II pasaulinį karą vienas prancūzų Pasipriešinimo aktyviausios veiklos regionų. Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją Limousino teritorijoje atsiradę trys departamentai 1960 sujungti į Limousino administracinį regioną.