linãmynė, mašina linų šiaudeliams minti. Buvo sukama maniežo (vilkto), traukiamo vieno arba dviejų arklių. Pagal konstrukciją linamynės skirstomos į komodines (varė maniežai) ir stalines. Komodinė linamynė turi tris krumpliuotus velenus, sudėtus vienas ant kito rėmuose tarp keturių stulpelių. Linų sauja 6–8 kartus buvo leidžiama tarp viršutinių dviejų velenų, kurie versdamiesi išmindavo ją ir grąžindavo pro apatinį tarpą. Stalinė linamynė – grioveliais išrantytas apskritas iki trijų metrų skersmens stalas. Ant jo buvo klojami linai ir uždedami krumpliuoti velenai, kurie dar būdavo prislegiami dėžėmis, prikrautomis sunkmenų. Arklių traukiami velenai, krumpliais pataikydami į stalo griovelius, mindavo linų šiaudelius. Velenams persiritus stalu 5–7 kartus linų saujos būdavo išmintos.
stalinė linamynė Prano Daugmaudžio sodyboje (Čeponių kaimas, Gruzdžių valsčius, 1937, fotografas Stasys Vaitkus; © Šiaulių Aušros muziejus)
Lietuvoje arklinės linamynės buvo naudojamos 20 a. pirmoje pusėje, daugiausia Žemaitijoje, Suvalkijoje ir Šiaurės Lietuvoje. Po prievartinės sovietinės žemės ūkio kolektyvizacijos (1948–1952) linus auginant kolūkiuose, arkliais traukiamos linamynės išnyko. Patobulintos linamynės naudojamos linų fabrikuose.
2692
2273