„Linas“, Lietuvos kooperatyvų sąjunga, veikusi 1939–1949. Centrinė būstinė buvo Kaune.
Tikslas – plėtoti pluoštinių augalų (linų ir kanapių) ūkį.
steigta 1939 12 (veiklą pradėjo 1940 01) iš Lietūkio Linų skyriaus. Didžiausi pajinnikai (iki 1940 vidurio) – Lietūkis ir Pienocentras. 1940 pradžioje nariais tapo 57 Lietūkiui priklausantys žemės ūkio kooperatyvai, 15 Pienocentrui priklausančių pieno perdirbimo ir 16 smulkiojo kredito bendrovių. Už Lino įsipareigojimus ar nuostolius nariai turėjo atsakyti dviguba pajų suma (bet ne daugiau kaip 5000 litų). Linas iš Lietūkio perėmė Šiaulių linų apdirbimo fabriką, iš Finansų ministerijos išsinuomojo Naujosios Vilnios, iš Žemės ūkio rūmų – Panemunėlio linų apdirbimo bendroves. Kelmės medžio ir linų apdirbimo bendrovę pertvarkė į linų apdirbimo bendrovę, įsteigė linų apdirbimo bendroves Mažeikiuose, Rietave, Linkuvoje, Pasvalyje, Plungėje, Anykščiuose, Joniškyje, Rokiškyje, Šeduvoje, Kupiškyje, Utenoje ir kitur.
1940 07 sąjunga sovietinės valdžios buvo nacionalizuota (jai perduotos visos Lietuvos linų perdirbimo ir prekybos įmonės) ir įtraukta į SSRS prekybos organizaciją Zagotlen. Linas kontroliavo visą linų ir sėmenų paruošų darbą, pirminį linų apdirbimą, linų vidaus prekybą ir eksportą. Rengė linininkystės specialistus – 1940 linų rūšiuotojų kursus baigė 37, 1941 – 63 asmenys (1942 linų specialistus pradėjo rengti Panevėžio vidurinė linininkystės mokykla), kontroliavo linų pasėlius, atliko bandymus ir kita. 1941 turėjo 10 linų apdirbimo fabrikų, 60 linų supirktuvių.
Per nacių Vokietijos okupaciją 1941–1944 buvo bendrovės Ostland Faser GmbH dalis. 1949 pertvarkyta į Lietuvos respublikinį linų trestą.