Linas Leonas Katinas
L. L. Katino fotografija Paduok, sesute, man baltą ranką (1996; © LATGA, 2020)
Kãtinas Linas Leonas 1941 06 22Radviliškis 2020 12 23Vilnius (palaidotas Labanoro apylinkėse), lietuvių tapytojas. L. Katino sūnus. Nuo 1990 Grupės 24 (veikė 1989–2000) narys. 1964 baigė Lietuvos dailės institutą (architektūrą). 1968–92 dėstė Čiurlionio menų mokykloje Vilniuje, 1992–2008 – Vilniaus dailės akademijoje; profesorius (2008).
Kūryba
Sukūrė tapybos kūrinių, piešinių, akvarelių, instaliacijų. Ankstyvojo laikotarpio kūryboje yra ekspresionizmo bruožų (Jūra I–IV 1967, Arimai 1968); eksperimentavo su įvairiomis (koliažo ir kitomis) technikomis. 20 a. 8–9 dešimtmetyje pasuko į abstrakcionizmą. Kūriniai architektoniškos kompozicijos, juose yra kosmogoninių simbolių, kartais žmogaus silueto figūrų, naudojama daugiasluoksnės lesiruotės, faktūros, su tapyba derinamos kitos technikos. Kūryboje atsispindi L. L. Katino domėjimasis lietuvių liaudies audinių ornamentika, vėlesnėje – budizmo kultūra ir menu, Vakarų ir Rytų civilizacijų sąveika (Raigardas, Naktis I–IV, Laivas I–III, visi 1975, Kosmograma 1981, Agla 1988). 20 a. 10 dešimtmečio–21 a. pradžios kūriniuose ryškūs konceptualiosios dailės elementai, dažnai naudojamos piktogramos, hieroglifai, citatos; sukūrė krikščioniškos tematikos (Nieko nukryžiavimas 2001), su kitų dailininkų kūryba susijusių (Vincento vynuogynas 2002) kūrinių.
L. L. Katinas. Nida (aliejus, 1972, Lietuvos meno pažinimo centras Tartle Vilniuje; © LATGA, 2020)
Parodos
Nuo 1967 dalyvavo parodose; individualios Vilniuje (1967, 1968, 1974, 1984, 1986, 1988, 1990, 1993, 1996, 2009–11, 2014, 2018, 2019–22), Taline (1973), Charlottesville’yje (Virdžinijos valstija, 1974), Alantoje (2016), meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje.
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, MO muziejus Vilniuje, Tretjakovo galerija Maskvoje.
Apdovanojimai
Lietuvos nacionalinė premija (1999).
3106
L: Linas Katinas. Ieškau, bet tikiu nerast… / sud. S. Skaisgirytė‑Makselienė Vilnius 2018.