Liándzbergis Linas 1965 05 02Vilnius, lietuvių dailininkas. Z. Liandzbergio sūnus. 1989 baigė Lietuvos dailės institutą. Nuo 1993 dėsto Lietuvos edukologijos universitete (iki 2011 Vilniaus pedagoginis institutas); docentas (2009). Dailininkų grupuotės Žalias lapas narys.
L. Liandzbergis. Pakeisti orientyrai – krypties pasikeitimas (akrilas, 2005; © LATGA, 2020)
Nuo 1989 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje – Budapešte, Kongdžu, Kopenhagoje, Kvebeke, Beaconsfielde (Didžioji Britanija), Marselyje, Berlyne, Helsinkyje, Maskvoje, Taškente, Romoje, Kijeve, Rygoje; individualios Vilniuje (1991, 1993–95, 2001, 2006, 2009, 2019), Berlyne (1994), Čikagoje (1996), Klaipėdoje (2005, 2013, 2018), Kaune (2011), Kijeve (2013), Panevėžyje (2014), Palangoje (2022). Tapybai būdinga abstrakčiojo ekspresionizmo (Kompozicija Nidai 1995), potapybinės abstrakcijos bruožai (Paliekant Edeną 2005), yra figūrinės dailės elementų. Kuria tapybines (Darbas: kiekvienam savo 2003), garso ir vaizdo (Tikimybės ir galimybės, su T. Gutausku ir K. Mašanausku, 2001) instaliacijas. Performansuose, videomeno kūriniuose akcentuoja socialinio elgesio problemas (Mix 2001, Vilniaus perkusija 2005, su A. Gražiu ir H. Gulbinu). Sukūrė scenovaizdžių Vilniaus, Kauno, Panevėžio teatrų spektakliams, įvairiems festivaliams, koncertams, kitiems renginiams. Tapybos parodų kuratorius. Su Dž. Katinu 1995–2007 Vilniuje rengė tarptautinius performansų festivalius. Lietuvos dailininkų sąjungos auksinis ženkliukas (2011).
261