lineameñtai (lot. lineamentum – linija), Žemės plutos struktūros ir reljefo regioniniai išilgai orientuoti linijiniai elementai. Jų ilgis yra daug kartų didesnis už plotį. Pastebimi pagal geologinius požymius – intruzijų grandinių, raukšlių, lūžių, geologinių ribų išsidėstymą, ir pagal fizinius geografinius bruožus – pailgas kalvų keteras, slėnius, ežerų virtines, galinių morenų gūbrius, ozų pylimus. Lineamentai gerai išryškėja aerofotonuotraukose, topografinių žemėlapių izolinijose. Kartais sutampa su dislokacijomis, šalia kurių Žemės plutos blokai perstumti šimtus ir tūkstančius kilometrų (plačiau gilieji lūžiai). Lietuvoje ledynų sukurtame reljefe išryškėja glacialiniai lineamentai: galinių morenų festoniški gūbriai, ozų pylimai, dubakloniai (rinos), slėniai ir kita. Lineamentai padeda atskleisti Žemės giluminę sandarą ir jos raidą, t. p. išryškinti reljefo morfostruktūrą ir susidarymo dinamiką, surasti naudingųjų iškasenų telkinius. Lietuvoje ryškiausi yra Nevėžio ledyninės plaštakos pakraštinių ledyninių darinių (galinių ir šoninių morenų) glacialiniai lineamentai Vidurio Lietuvoje ir Linkuvos galinių morenų gūbrys, besitęsiantis 80–100 km Šiaurės Lietuvoje.
643