lnga, lingamas (skr. linga(m) – ženklas, požymis), hinduizme – vertikalaus cilindro forma, reiškia Šivą, kaip dievą, pranokstantį bet kokias formas ar savybes. Linga daroma iš akmens, metalo, krištolo ir kitko, arba susiformavusi natūraliai – iš ledo, akmens ar uolų. Linga stovi ant apvalaus pagrindo (jonės, arba pythos), kuris simbolizuoja šaktę (kuriamąją deivės galią). Dvylika džjotirlingų (beribės šviesos lingų) ir penkios pradmenų (bhūtai) lingų šventyklos yra svarbios piligrimystės vietos. Lingos kulto ištakos siejamos su vedinio aukojimo stulpo (jūpa, skambha) garbinimu. Kartais, lingą ir jonę aiškinant tik kaip vyro ir moters lytinius organus, lingos garbinimas redukuojamas į reliktinį falinį kultą. Lingos garbinimas aptariamas Lingapuranoje – pasakojama apie pasirodžiusį ugninį šviesos stulpą, kurio pabaigos nepasiekė nei gulbe pasivertęs Brahma, nei šerno pavidalą įgijęs Višnus. Ši legenda lingos atsiradimą, atskleidžiant Šivos pranašumą, vaizduojama visose šaivų šventyklose.
171