lingua franca (it. lingua franca – frankų, vakarų germanų genčių, vėliau sudariusių Vakarų Vokietijos ir Rytų Prancūzijos gyventojų pagrindą, kalba; apibendrinta reikšme – europiečių krikščionių kalba), specialiai sukurtos dirbtinės kalbos, skirtos tarptautiniam bendravimui. Pirmoji sėkmingai pritaikyta bendravimui buvo volapiukas, sukurta 1879 J. M. Schleyerio iš anglų, vokiečių, prancūzų kalbų, populiariausia – esperanto (pagrindas – romanų, germanų ir slavų kalbų fonologija, leksika). Iš kitų dirbtinių kalbų žinomesnės yra latino sine flexione (sukurta 1903 G. Peano lotynų kalbos pagrindu), ido (reformuota esperanto), okcidentalis (sukurta 1922 E. von Wahlio indoeuropiečių šeimos kalbų pagrindu), novialis (sukurta 1928 O. Jesperseno iš romanų ir germanų kalbų grupių bei okcidentalio ir ido kalbų), interlingva (sukurta 1951, pagrindas – anglų, prancūzų, italų, portugalų, ispanų, vokiečių, rusų ir lotynų kalbos; vėliau šios kalbos pagrindu buvo sudarinėjami tarptautiniai žodžių žodynai) ir kitos.
2168