lingvstinė paleontològija, tyrinėjimų kryptis, kalbų duomenų (dažniausiai leksikos) pagrindu siekianti atskleisti tomis kalbomis kalbančių etninių grupių proistorę, daugiausia geografinę kilmę ir materialiąją kultūrą. Terminą 1859 pirmasis pavartojo A. Pictet. 19 a. viduryje bandymai nustatyti indoeuropiečių protėvynę rekonstruojamos indoeuropiečių prokalbės leksikos pagrindu 20 a. pabaigoje imti vertinti skeptiškai, nes žodžių reikšmės perkeliant juos naujoms realijoms žymėti dažnai keičiasi, rekonstrukciją iškreipia skoliniai. 20 a. viduryje buvo sukurtas visuotinio lyginimo metodas (vietoj tikslių garsų atitikimų remiamasi panašių žodžių visuotiniu lyginimu) ir glotochronologijos metodas. Šių metodų, sukurtų rašytinės tradicijos neturinčių ir tradiciniam genetiniam lyginimui sunkiai pasiduodančių kalbų praeičiai tyrinėti, rezultatai vertinami atsargiai.
481