Linköping

Linköping (Lnšiopingas), miestas Švedijos pietuose, į pietvakarius nuo Stokholmo; Östergötlando leno centras.

Linköping

115 700 gyventojų (2020). Linköpingas įsikūręs prie Stångåno upės (teka į Roxeno ežerą). Per Linköpingą eina Stokholmo–Malmö geležinkelis, Stokholmo–Jönköpingo plentas. Tarptautinis oro uostas. Lėktuvų (Saab AB bendrovės įmonės), prekinių vagonų, kelių tiesimo, statybos mašinų gamyba, tekstilės, elektrotechnikos, elektronikos (Ericsson), maisto (daugiausia mėsos) pramonė. Universitetas (įkurtas 1970). Technologijos institutas, Mjärdevi mokslo centras. Vyskupijos biblioteka. Östergötlando, karinės aviacijos muziejai; meno galerija. Senojo Linköpingo skansenas (Linköpingo centre; 18–19 a. gyvenamieji namai, kuriuose veikia senovinės amatininkų dirbtuvės).

-Linčiopingas

Architektūra

Romaninė katedra (1150–1499, altorius, dailininkas M. van Heemskerckas, 1574, bokštai, 19 a.), pilis (13 a., 16 a. įgavo renesanso bruožų), rotušė (1864), vyskupo rezidencija (1881), obeliskas Stangabro mūšiui atminti (1898).

Istorija

Viduriniais amžiais landstingo (provincijos susirinkimo) posėdžiavimo vieta ir prekybinė gyvenvietė. Apie 1120 vienos pirmųjų Švedijoje vyskupijų centras. Nuo 1266 veikė, manoma, seniausia Švedijoje katedros mokykla. 1598 10 05 prie Linköpingo Abiejų Tautų Respublikos valdovo ir formalaus Švedijos karaliaus Zigmanto Vazos kariuomenė pralaimėjo Stangabro mūšį Sudermanijos kunigaikščio Karolio (nuo 1604 Švedijos karalius Karolis IX) kariuomenei. 1600 03 30 Riksdago sprendimu čia nukirsdinti Zigmanto Vazos 5 šalininkai (vadinamoji Linköpingo kruvinoji pirtis). Po 1700 gaisro Linköpingas prarado svarbą.

Nuo 20 a. 4 dešimtmečio sparčiai plėtojama pramonė (1937 pradėjo veikti Saab karinių lėktuvų gamykla). 1960 buvo 15 700, 1960 – 64 300, 1980 – 79 700, 2000 – 94 200, 2020 – 115 700 gyventojų.

2271