Linkuvà, miestas Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į šiaurės rytus nuo Pakruojo; seniūnijos, parapijos centras. 1246 gyventojai (2020). Plentai į Pakruojį, Joniškėlį, Pašvitinį, Žeimelį. Žemės ūkio kooperatyvas (Linkuvos kraštas), žemės ūkio, mėsos gamybos (Linkuvos mėsa), duonos kepimo (Abigra) bendrovės. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia. Paštas, ambulatorija, gimnazija (joje veikia gimnazijos muziejus), specialioji internatinė mokykla, lopšelis‑darželis, socialinių paslaugų, vaikų ir jaunimo užimtumo centrai, pensionas, kultūros namai, biblioteka (1937). Skulptūrų parkas (įkurtas 2004). II pasaulinio karo aukų kapai, Lietuvos karių kapas miesto kapinėse. Paminklinis akmuo 1945–52 komunistų nužudytų aukų atminimui.
Linkuvos herbas
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia Linkuvoje (17 a., po gaisro atstatyta 1745)
Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios Linkuvoje interjeras
Miestas raiškaus spindulinio plano (savaimingai susiklostė iki 19 a. vidurio). Septynių gatvių sankryžoje yra netaisyklingo keturkampio formos aikštė. Renesansinė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (17 a., po gaisro atstatyta 1745) ir mūrinis karmelitų vienuolynas (pastatytas 1773). Bažnyčioje yra 7 altoriai (18 a.), paveikslų (Šv. Barbora 18 a. pradžia, Švč. Mergelė Marija, vienuolių globėja, su sidabro skardos aptaisu, 18 a. vidurys, Lenkijos karalius Jonas III 1837, dailininkas J. Botenkovas, Rožinio Švč. Mergelė Marija, manoma, 19 amžius). Medinė kapinių koplyčia (1799). Sinagoga (pastatyta 1890).
Linkuva
2271
Istorija
1500 minimas Linkuvos dvaras. 1500 ar 1501 pastatyta katalikų bažnyčia. Tarp 1506–20 Bialozorai įkūrė Linkuvos miestelį. 1605 minima evangelikų reformatų bažnyčia. 16 a. antroje pusėje ir 19 a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1634 įsteigtas karmelitų vienuolynas (uždarytas 1832) ir jurisdika. 1690 jurisdikai suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. 1861–1950 buvo valsčiaus centras. 1863 Linkuvą užėmė sukilėliai.
Per 1905 revoliucinius įvykius nušalinta valsčiaus valdyba ir uždaryta valdinė mokykla. 1915–16 pro miestelį nutiestas siaurasis Šiaulių–Pasvalio geležinkelis. 1918 pavasarį Linkuvoje įvyko viena pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės manifestacijų, kuri pritarė Lietuvos Tarybos veiklai. Nacių Vokietijos okupacinės administracijos įsakymu 1941 08 nužudyta 614 Linkuvos ir apylinkių žydų. Po II pasaulinio karo kovai su Lietuvos partizanais Linkuvoje buvo dislokuotas 150 sovietinių karių padalinys. Sovietų valdžia 1940–41 ir 1944–53 iš Linkuvos ištrėmė 30 žmonių. Sovietų okupacijos metais 1950–59 Linkuva buvo rajono centras, vėliau – apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. Miesto teisės nuo 1950. 1995 patvirtintas miesto herbas. 1833 buvo 745, 1897 – 1992, 1923 – 1851, 1959 – 2144, 1970 – 1913, 1989 – 2077, 2001 – 1797, 2011 – 1679 gyventojai.
Linkuva 1928 per Sekmines
A. Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistinis paveldas ir jo vertybės Vilnius 2004.
972