Linkuvos kalvagūbris
Linkuvõs kalvãgūbris, moreninis kalvagūbris Lietuvos šiaurėje, Vidurio Lietuvos žemumoje. Ištįsęs lanku, išgaubtu į pietus; ilgis apie 120 km, plotis 1–3 km, didžiausias aukštis 98 m (prie Žukančių, Joniškio rajono savivaldybės teritorija). Virš lygumos Linkuvos kalvagūbris pakilęs 6–30 metrų. Prasideda 5 km į pietryčius nuo Vegerių, Latvijoje, eina per Juodeikius (Joniškio rajono savivaldybės teritorija), Linkuvą (Pakruojo rajono savivaldybės teritorija), Tetirvinus (Pasvalio rajono savivaldybės teritorija), Nemunėlio Radviliškį (Biržų rajono savivaldybės teritorija) ir baigiasi Latvijoje. Skiria Žiemgalos žemumą ir Mūšos–Nemunėlio žemumą. Linkuvos kalvagūbrio šiaurės rytinę dalį kerta Mūša, kurios aukštupys iki tol teka Linkuvos kalvagūbrio pietine papėde, ir Nemunėlis (ties santaka su Apaščia). Kalvagūbrį sudaro 3 atkarpos: šiaurės vakarinė, vidurinė (aukščiausia) ir šiaurės rytinė (žemiausia). Linkuvos kalvagūbris – galinė morena, susidariusi iš priemolio su juostuotųjų molių, kai kur – smėlio lęšiais. Be to, molių yra aplygintoje Linkuvos kalvagūbrio keteroje ir šlaituose. Reljefas plokščiai banguotas arba lėkštai kalvotas. Šiaurinėje papėdėje prasideda keletas Lielupės intakų, tekančių į šiaurę per Žiemgalos žemumą. Linkuvos kalvagūbris susidarė buvusio aktyvaus ledyno pakraštyje. Tirpstant ledynui kalvagūbrio žemesnės vietos buvo apsemtos tirpsmo vandens. Jie aplygino paviršių, apklodami jį limnoglacialinėmis nuogulomis.
1893