Linz

Linz (Lncas), miestas Austrijos šiaurėje; Aukštutinės Austrijos žemės centras.

Linzo panorama

212 000 gyventojų (2023; aglomeracijoje 278 700 gyventojų). Linzas įsikūręs abipus Dunojaus, prie jo ir Trauno santakos. Svarbiausias Austrijos upių uostas; laisvoji muitų zona. Per Linzą eina Vienos–Zalcburgo geležinkelis ir automobilių greitkelis. Tarptautinis oro uostas. Juodoji metalurgija (Voestalpine AG koncerno įmonė ir būstinė), plieninių konstrukcijų, staklių, ginklų, tiksliųjų prietaisų, automobilių dalių gamyba, upių laivų statyba, elektrotechnikos, chemijos (azoto ir fosforo trąšų, sieros rūgšties, plastikų, farmacijos, buitinės chemijos), tekstilės, siuvimo, odos ir avalynės, stiklo, medienos apdirbimo, baldų, popieriaus, poligrafijos, statybinių medžiagų, maisto (alaus, tabako) pramonė. Prekių birža. Prekybos mugės. Turizmas. Kongresų centras. J. Keplerio universitetas (įkurtas 1966), meno universitetas, privatus A. Brucknerio muzikos, dramos ir šokio universitetas, privatus katalikų teologijos universitetas, pedagoginė akademija, specialioji (profesinė) aukštoji mokykla. Mokslinio tyrimo (daugiausia technikos) institutai. Aukštutinės Austrijos žemės archyvas. Botanikos sodas. Daug muziejų, tarp jų – miesto, meno, Aukštutinės Austrijos žemės, Ars Electronica centras (ateities muziejus); meno galerijos. 7 teatrai. Kasmetinis (nuo 1979) elektroninės, kompiuterinės muzikos ir multimedinės animacijos festivalis Ars Electronica; daug kitų muzikos, kino, teatro festivalių.

Architektūra

Naujoji katedra Linze (1862–1924)

Linzo rūmai (8 a., 1600 restauruoti, architektas A. Muysas, dabar Aukštutinės Austrijos žemės muziejus). Bažnyčios: seniausia Austrijoje romaninė Šv. Martyno (8 a.), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (13 a., 1656 restauruota), minoritų (1236, 1758 įgavo rokoko bruožų, architektas J. M. Krinneris, stiuko lipdiniai K. Modlerio), karmeličių (1674–1726, architektas J. M. Prunneris), Šv. Ignoto (1678, architektas P. F. Carlone), seminarijos (1725, architektas J. L. von Hildebrandtas), uršuliečių (1736–57, architektas J. Haslingeris), Septynių Marijos Skausmų (1738–74), barokinė elžbietiečių (1768), neogotikinė Naujoji katedra (1862–1924). Renesansiniai Kremsmünstererhaus (1507, 1580 renovuoti, architektas Chr. Canevale, nuo 1608 buvo Nordico kolegija, nuo 1973 Miesto muziejus), Mozarto namai (16 a. antra pusė), Senoji rotušė (1571, architektai Chr. Canevale, C. Toretto, P. Guetas, dabar Odontologijos istorijos muziejus). Senamiestyje gausu baroko laikotarpio pastatų: Teatro (1670, 1696 restauruoti, architektas C. A. Carlone), Bergschlössl (1718, architektas J. M. Prunneris, 1998 renovuoti, architektūrinė bendrovė DI Peter Riepl), Vyskupo (1726, architektas M. Pruckmayras) rūmai, Švenčiausiosios Trejybės kolona (1723, architektas S. Stumpfeggeris). Tiltas per Dunojų (1872). 20–21 a. statiniai: tabako fabrikas (1930, architektas P. Behrensas), stadionas Gugl-oval (1952), Austrijos žinių tarnybos pastatas (1973, architektas G. Peichlas), koncertų salė Brucknerhaus (1974, architektai K. ir H. Sirénai), Naujoji rotušė (1985, architektas R. Falkneris), Linzo dizaino centas (1993, architektūrinės bendrovės Herzog & Partner, Sailer & Stepan), Lentos meno muziejus (2003, architektūrinė bendrovė Weber & Hofer AG). Prie Linzo – Puchenau I (1969) ir II (1978, abiejų architektas R. Raineris) miestai sodai.

2271

Istorija

Įkurtas antikos laikais, romėnams pastačius Lentijos tvirtovę. Viduriniais amžiais svarbus upių ir sausumos prekybos kelių susikirtimo centras, 788 minimas kaip gyvenvietė. 1210 prijungtas prie Austrijos, 1324 Linzo miestiečiai gavo privilegijų. 1489–93 Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho III rezidencija, vienos iš provincijų centras. 1612–26 čia gyveno astronomas J. Kepleris, 1855–68 – kompozitorius A. Bruckneris. Nuo 1785 vyskupijos centras. 18–20 a. Linzas tapo svarbiu mokslo ir kultūros centru, turinčiu universitetą, mokslinių tyrimo institutų, garsių meno ir muzikos aukštųjų mokyklų, dvasinę seminariją, bibliotekų, archyvų, operą. Per II pasaulinį karą svarbus chemijos ir plieno gamybos centras; netoli Linzo naciai buvo įkūrę Mauthauseno koncentracijos stovyklą. Po II pasaulinio karo šalia miesto, Dunojaus upe, ėjo Jungtinių Amerikos Valstijų ir SSRS okupuotų zonų skiriamoji linija.

1412

Lietuviai

1941 į Linzą iš Lietuvos atvyko pirmieji lietuviai (kartu su vokiečiais repatriantais), baigiantis II pasauliniam karui – lietuvių karo pabėgėlių. 1945 pabaigoje lietuvių buvo apie 600 (daugelis jų vėliau emigravo į kitas Vakarų Europos šalis, Jungtines Amerikos Valstijas), 1958 – apie 30. 1947 Linze įsikūrė Austrijos lietuvių taryba (1947–53 leido biuletenį Informacijos). 1947–48 čia buvo leidžiamas lietuvių skautų laikraštis Žvalgas.

1580