Liònas (Lyon), miestas Prancūzijos pietryčiuose, prie Ronos ir Sonos santakos; Auvergnės‑Ronos‑Alpių administracinio regiono ir Ronos departamento centras.
Liono panorama
523 000 gyventojų (2019); trečias pagal gyventojų skaičių (po Paryžiaus ir Marselio) Prancūzijos miestas. Su gretimais miestais (Villeurbanne’u, Vénissieux, Caluire‑et‑Cuire’u, Saint-Priestu, Vaulx‑en‑Velinu, Bronu ir kitais) sudaro aglomeraciją (1,69 mln. gyventojų, 2019).
Televizijos Euronews pastatas Lione (2015, architektūrinė bendrovė Jakob + MacFarlane Architects)
Upių uostas. Per Lioną eina Paryžiaus–Marselio greitasis geležinkelis ir automobilių magistralė; greitasis geležinkelis ir automobilių magistralė į Strasbūrą. Susikerta dar kelios geležinkelio linijos ir automobilių magistralės. Saint‑Exupéry tarptautinis oro uostas (25 km į rytus nuo miesto; 11,74 mln. keleivių, 2019). Metropolitenas (nuo 1978). Automobilių (sunkvežimių Renault), lokomotyvų gamyba, metalo apdirbimo, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos ir farmacijos, medicinos, tekstilės (šilko), maisto, poligrafijos pramonė. Į pietus nuo Liono yra naftos perdirbimo įmonė (viena didžiausių Prancūzijoje). Netoli miesto yra du garsiausi Prancūzijos vynuogininkystės regionai (Beaujolais – į šiaurę nuo Liono, Ronos pakrančių – į pietus nuo Liono). Mieste daug bankų (vienas didžiausių Prancūzijoje komercinis Crédit Lyonnais bankas), draudimo bendrovių. Interpolo Generalinio sekretoriato būstinė. Daugiašakė tarptautinė Liono mugė. Turizmas. Kasmetinė šviesų šventė (nuo 1852; Švč. Mergelės Marijos garbei gruodžio 8 languose įžiebiama žvakės arba žibintai).
Mokslų akademija (įkurta 1700). 3 valstybiniai universitetai: Claude’o Bernard’o, Louis Lumière’o, Jeano Moulino; Liono katalikiškasis universitetas (įkurtas 1875), Liono tarptautinis profesinis universitetas. Aukštoji mokytojų ir humanitarinių mokslų mokykla, kitos aukštosios mokyklos. Osteopatijos aukštojo mokslo Europos centras. Mokslinio tyrimo institutai susitelkę 3 technopoliuose. Miesto biblioteka (joje yra vidurinių amžių rankraščių, inkunabulų). Muziejai: Liono istorijos, Liono dailės, tekstilės, dekoratyviojo meno, vaizduojamojo meno, Liono spaustuvės, automobilių, gamtos istorijos, galų‑romėnų civilizacijos, šiuolaikinio meno; Lumière’ų institutas ir muziejus, Pasipriešinimo ir deportacijos istorijos centras, šilko audėjų (Canuts) namas-muziejus, Saint‑Pierre’o rūmai (meno muziejus). Operos, keli dramos teatrai.
2271
Architektūra
Išliko romėnų teatrų, amfiteatrų, akvedukų, odeono griuvėsių. Senamiestis (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1998) su siauromis gatvelėmis išsidėstęs abipus Sonos upės. Sakraliniai pastatai: Šv. Irenėjo bažnyčia su kripta (5 a.), romaninė benediktinų Šv. Martyno d’Ainay bazilika (1107), romaninė gotikinė Šv. Jono katedra (12–15 a.), Šv. Pauliaus (15 a.), Šv. Nizjė (15–16 a.) bažnyčios, pseudobizantinė Fourvière’o Dievo Motinos bazilika (19 amžius). 15–18 a. gyvenamieji namai, rotušė (17 a.), priešais esančioje aikštėje – fontanas (1892, skulptorius F. A. Bartholdi), Operos rūmai (1829, rekonstruoti 1993, architektas J. Nouvelis). Vėlyvojo modernizmo de La Tourette’o Švč. Mergelės Marijos dominikonų vienuolynas (1960, architektai Le Corbusier, J. Ksenakis).
Fourvière’o Dievo Motinos bazilika Lione (19 a.)
2271
Istorija
Liono vietoje 43 pr. Kr. romėnai įkūrė Lugduno koloniją, kuri 2 a. tapo Galijos centru, daugiataučiu miestu, kuriame gyveno ir daug graikų bei išeivių iš Mažosios Azijos, Sirijos, Palestinos. Čia gimė imperatoriai Klaudijus ir Karakala. 2 a. pradėjo plisti krikščionybė, įkurta vyskupija. Valdant imperatoriams Markui Aurelijui ir Septimijui Severui daug krikščionių išžudyta. 197 prie Liono įvyko imperatoriaus Septimijaus Severo ir pretendento į sostą Klaudijaus Albino kariuomenių mūšis.
437 atsikėlė burgundai, 461 miestas tapo jų karalystės sostine, kurią 534 nukariavo ir prisijungė frankai. Nuo 1032 miestas priklausė Šventosios Romos imperijai, bet reali valdžia – arkivyskupams, 1245 ir 1274 čia vyko svarbūs bažnytiniai susirinkimai. 13 a. Liono miestiečiai išsikovojo savivaldą.
1312 miestą prisijungė Prancūzija, jis tapo prekybos tarp Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos centru, čia vyko garsios Liono mugės. Nuo 14 a. tapo šilko prekybos centru (Liono šilkas); daugiausia prekiauta su Italija. 1464 atsikėlė daug italų bankininkų. Nuo 1473 vienas svarbiausių Europos knygų spausdinimo centrų.
Per 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliuciją Lionas buvo viena svarbesnių žirondistų atramų; 1793 jų maištą nuslopinus, miestas labai sugriautas. Atsikūrė Napoleono I laikais.
19 a. mieste sparčiai plėtojosi tekstilės pramonė, čia įvyko darbininkų sukilimų (Liono sukilimai). Per II pasaulinį karą vienas prancūzų pasipriešinimo Vokietijos okupacijai centrų.
1956–2015 Lionas buvo Ronos‑Alpių administracinio regiono centras.
2271