Liònginas (lot. Longinus) 1 a.Cezarėja 1 a.?, šventasis kankinys. Šventė – liepos 21. Manoma, Lionginas buvo romėnų kareivis, dalyvavęs nukryžiuojant Jėzų Kristų. Evangelijose neminimas. Tapatinamas su Jn 19, 34 minimu romėnų kareiviu, nukryžiuotam Jėzui Kristui ietimi perdūrusiu šoną (apie šį kareivį buvo sukurta daug legendų), t. p. su centurionu, kuris, pamatęs ant kryžiaus numirusį Jėzų Kristų, atsivertė ir sušuko: Iš tiesų šitas žmogus buvo teisusis (Lk 23, 47). Centurionas minimas ir kitose sinoptinėse evangelijose (Mt 27, 54, Mk 15, 39), Bažnyčios Tėvų raštuose, apokrifuose (Nikodemo evangelija, datuojama 4 a.). Nukryžiavimo scenose vaizduojamas romėnų legionierių arba vidurinių amžių riterių apranga, kartais raitas. Rankoje laiko ietį, retai – komuninę arba taurę, į kurią, pasak legendų, surinkęs ir saugojęs Jėzaus Kristaus kraujo lašus, paskui juos nuvežęs į Mantują. Mantujos globėjas.
Lionginas (dailininkas Fra Angelico, Kristaus nukryžiavimas, freska, 1437–45, Šv. Morkaus vienuolynas Florencijoje)