Lionginas Abarius
Abãrius Lionginas 1929 08 08Maniuliškės (Zarasų apskr.) 2022 04 22Vilnius, lietuvių choro dirigentas, kompozitorius. G. Abariaus tėvas. Nuo 1946 vargonininkavo Avilių parapijos bažnyčioje (Zarasų apskr.). 1948–56 skudučiavo ir dainavo J. Švedo įkurtame dainų ir šokių ansamblyje (dabar Lietuva). 1956–62 dėstė Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos technikume. 1958 baigė Lietuvos konservatoriją (A. Budriūno klasę). 1959–72 ir 1981–2001 dėstė Lietuvos muzikos akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija), 1988–95 Choro dirigavimo katedros vedėjas; profesorius (1991). 1965–2019 buvo Lietuvos dainų švenčių vyriausiasis dirigentas, t. p. dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys. 1963–81 Lietuvos radijo ir televizijos mišraus choro vadovas. Jo iniciatyva surengtas I tarptautinis J. Naujalio jaunųjų dirigentų konkursas (1990), J. Naujalio bažnytinės muzikos konkursas (1994, 1996, 1998).
Išleido giesmių ir mišių rinktinę Iš Tavo rankos, Dieve (1997), romansų rinktinę Ne vieną sutemą lydėjau (2007), Spalvų abėcėlė vaikų chorui (L. Vasiliauskaitės eilės), autobiografinę knygą Ėjau aš keleliu (abi 2009), prisiminimų knygą Susitikimai (2019).
Kūriniai
Sukūrė mišias Dieve, globok Lietuvą (1991), Dieve, globok jaunimą (1994), Gedulingas mišias (1996), Mažąjį Requiem (pagal A. Vitkausko žodžius, 1989), oratoriją Didelė aisčių žemė (1999), kantatą Kristui gieda Lietuva (2000; abiejų B. Brazdžionio žodžiai), poemas Eglė moterų chorui (H. Čigriejaus žodžiai, 1977) ir Nuo Birutės kalno mišriam chorui ir vargonams (Maironio žodžiai, 1979), solo ir choro dainų, giesmių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2016).
Atminimo įamžinimas
Apie L. Abarių sukurta dokumentinė apybraiža Dainos galia (2018, scenarijaus autorė ir režisierė R. Aleknaitė‑Bieliauskienė).
2271