Liono šilkas. Kėdės atlošo apmušalas (apie 1770, dailininkas Philippe de Lasalle’is, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Liòno šikas, prancūzų šilko gaminiai, audžiami Lione nuo 15 a. antros pusės. Ankstyvuoju laikotarpiu Liono šilko stilistikai įtakos turėjo Italijos (daugiausia Florencijos ir Genujos) audiniai. Suklestėjo 17 a. antroje pusėje, įsivyravo baroko (vešlūs augalijos motyvai), 18 a. pirmoje pusėje – rokoko (vertikãlios vingiuojančios augalų juostos, smulkios gėlių puokštelės, peizažai, figūriniai siužetai, chinoiserie) raštai. Siekta motyvų tapybiškumo ir tikroviškumo, imituotas siuvinėjimas. 18 a. antroje pusėje Liono šilkui būdingi klasicizmo, 19 a. pradžioje – ampyro stilistiniai elementai. Nuo 19 a. Liono šilkas pradėtas gaminti pramoniniu būdu. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje būdinga modernas, vėliau – įvairių dailės krypčių (konstruktyvizmo, art deco, kitų) bruožai. Žymiausi Liono šilko raštų kūrėjai: S. Vouet, J. L. Davidas, P.h de Lasalle’is (1723–1804).
2972