Liono sukilimai

Liòno sukilmai, Liono šilko audimo manufaktūrų darbininkų sukilimai 1831 ir 1834. Manufaktūrų savininkams atsisakius didinti darbo užmokestį 1831 11 21 prasidėjo streikas, kuris netrukus virto sukilimu. Sukilėlių šūkis, išsiuvinėtas ant juodos vėliavos, buvo Gyventi dirbant arba mirti kovojant. Po tris dienas trukusių mūšių vyriausybės kariuomenė pasitraukė iš miesto. Sukilėliai neturėjo politinės organizacijos, miesto valdžios neperėmė, tik įkūrė laikiną štabą. 1831 12 vyriausybės kariuomenė miestą atsiėmė. Mūšiuose žuvo keli šimtai audėjų, iš Liono ir jo priemiesčių ištremta daugiau kaip 10 000 žmonių. Dėl bendros ūkio krizės, 1834 03 25 priimto įstatymo, draudžiančio darbininkų susivienijimus, ir dėl susidorojimo su 1831 sukilimo organizatoriais 1834 04 09 vėl kilo sukilimas. Audėjai reikalavo dem. reformų. Didžiausios kovos vyko Croix-Rousse’o priemiestyje. Vyriausybės kariuomenė sukilimą malšino brutaliai: artilerijos ugnimi buvo griaunami namai, puolami sukilime nedalyvavę civiliai asmenys. Kovoms pasibaigus apie metus vyko teismo procesai. Liono sukilimas buvo pirmoji savarankiška Prancūzijos darbininkų kova.