liòsas (vok. Löss), pleistoceno apledėjimų ledynų užledyninėje dalyje (periglacialinėje, ekstraglacialinėje zonoje) vėjo suneštos molingos aleurito nuosėdos. Sudaro lioso formacijа, kurios nerandama kitose geologinėse sistemose. Aleurito jame būna 30–55 % (dalelių skersmuo 0,004–0,062 mm), molio – 5–30 % (mažiau kaip 0,004 milimetro). Iš mineralų vyrauja kvarcas ir silikatai (feldšpatai, žėrutis, raginukė), aliuminio oksidų būna iki 20 %, kalcio karbonato apie 10 %. Dažnos karbonatinės konkrecijos, pasitaiko sausumos moliuskų kiautelių, žinduolių kaulų. Liosas dažniausiai būna vienalytis, nesluoksniuotas. Gelsvas, rusvas. Minkštas, lengvas, karbonatingas, labai purus (poringumas 40–55 %). Būdingos tuštumos, atsiradusios kirmėlių ir žemiarausių gyvūnų takų arba augalų šaknų vietose, kuriose kaupėsi karbonatai. Laidus vandeniui; labai įdrėkęs suslūgsta (statiniai ant lioso gruntų būna nestabilūs, inžinerinės geologinės sąlygos sudėtingos).
Sudaro nuo kelių metrų iki 50–200 m storio dangą. Storiausi lioso sluoksniai per tūkstantmečius susidarė toliau nuo ledynų pakraščių, vėjui perpusčius ledynų tirpsmo vandens suklotas dulkes, atsiradusias iš ledyno sutrupintų uolienų. Liose palaidoti dirvožemiai rodo, kad tarpledynmečiais jo formavimasis nutrūkdavo. Liosų horizontai atitinka moreninius horizontus senojo apledėjimo srityse, o palaidoti dirvožemiai – šiltesnio klimato tarpledynmečius, skyrusius tuos apledėjimus. Lioso ir palaidotų dirvožemių horizontais yra pagrįsta užledyninės srities pleistoceno stratigrafinė schema. Liosas lengvai eroduojamas, todėl jo paviršių dažnai raižo griovos ir raguvos. Lioso dalelės kampuotos, mažai apzulintos, todėl jis yra nebirus, upių slėniuose ir griovose sudaro stačias, aukštas, gana patvarias sienas, skardžius.
Naudojamas plytoms, cementui gaminti. Liose susidaro derlingi dirvožemiai. Daugiausia paplitęs stepėse ir pusdykumėse – Kinijoje (Liosinė plynaukštė), Mongolijoje, Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Į liosą panašios nuogulos vadinamos liosinėmis nuogulomis (pvz., liosinis priemolis).
838