lipãplūdis, gumòzė (pranc. gomme – lipai), ore stingstančio lipnaus gelsvo skysčio (lipų) tekėjimas iš kaulavaisinių medžių žaizdų. Sukelia nepalankios sąlygos (drėgmės arba maisto medžiagų perteklius, mechaninis sužalojimas, apšalimas) arba grybai ir bakterijos. Dažniausiai lipai teka iš šakų ir vaisių, rečiau iš kamienų. Dėl lipaplūdžio gali nudžiūti šakos. Kad nepakenktų lipaplūdis, medžiai saugomi nuo sužalojimų, vengiama trąšų pertekliaus, ligotos šakos nupjaunamos, kamienų žaizdos išvalomos ir užtepamos sodo tepalu.
968