Liparų salos

Lparų sãlos (Isole Lipari), Lpario sãlos, Eòlijos sãlos (it. Isole Eolie, lot. Insulae Aeliae), (angl. Aeolian Islands, pranc. Îles Eoliennes), vulkaninis salynas Tirėnų jūroje, į šiaurę nuo Sicilijos. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 2000). Priklauso Italijai. 17 salų (beveik visos gyvenamos). Bendras plotas 117 km². Apie 14 000 gyventojų (2020). Didžiausios salos: Lipari (37 km²), Salina (26 km²), Vulkanas (21 km²), Stromboli, Filicudi, Alicudi, Panarea. Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 924 m (Stromboli sala). Stromboli ir Vulkano salose – veikiantys ugnikalniai. Pajūryje yra abrazinių grotų (Vulkano saloje – Grotta del Cavallo, Filicudi saloje – Grotta del Bue Marino). Auginama vynmedžiai, fikusai, alyvmedžiai, citrinmedžiai. Veisiama avys, asilai. Žvejyba. Vyno gamyba. Kasama pemza. Turizmas. Kurortai. Didžiausias miestas ir uostas – Lipari. Keltai jungia Liparų salas su Sicilija.

Filicudi sala

Istorija

Pirmosios gyvenvietės salose buvo įkurtos viduriniame neolite; vėlyvajame neolite Liparų salos buvo tankiausiai gyvenama Viduržemio jūros vakarinio regiono sritis. Šiuo laikotarpiu atsiradę prekybos ryšiai (pagrindinė eksporto prekė buvo obsidianas) su Egeide (Egėjo jūros regionas), Kreta bei Mikėnais nenutrūko ir bronzos amžiuje.

Graikai Liparų salose apsigyveno apie 580–578 pr. Kr.; jų įkurtą koloniją 289 pr. Kr. užvaldė Kartagina. Antikos laikais Liparų salos dar buvo vadinamos Ajolo salomis – graikų vėjų dievo Ajolo buveine; į jas, pasak Homero, iš Trojos keliaudamas namo užklydo Odisėjas (Odisėja, 10 giesmė).

abrazijos paveikti Liparų salų krantai

Lipari salos (pakrantė)

-Ajolo salos

879