lipdýba, taikomosios dekoratyvinės dailės ir skulptūros viena seniausių technikų. Iš minkštos medžiagos (molio, gipso, plastilino, vaško, stiuko), masę formuojant rankomis (minkoma, lipdoma, pjaustoma) arba specialiais įrankiais (stekomis, peiliais, grandikliais), kuriami trimatės formos kūriniai. Dažniausiai kuriami didelės apimties kūrinių eskizai ir modeliai, taikomosios dailės dirbiniai, skulptūros. Dideliam dirbiniui lipdyti daromas karkasas.
Lipdybos technika žinoma nuo seniausių laikų. Paleolito laikotarpiu rankomis lipdytos molinės žmonių ir gyvūnų statulėlės, storasieniai smailiadugniai arba suapvalintu dugnu puodai plačiais kaklais. Lietuvos teritorijoje nuo neolito laikotarpio (ketvirtas tūkstantmetis prieš Kristų) naudoti rankomis lipdyti moliniai indai.