lipidai

lipdai (gr. lipos – riebalai), organinių junginių grupė – riebalai, vaškai, acilsteroliai, fosfolipidai, glikolipidai, sfingolipidai ir panašios medžiagos, netirpstančios vandenyje, bet tirpstančios nepoliniuose tirpikliuose. Lipidai yra visų organizmų ląstelėse, ypač jų daug riebaliniame ir nerviniame audinyje. Pagal cheminę sudėtį skirstomi į paprastuosius ir sudėtinius. Paprastieji lipidai: riebalai (acilgliceroliai), vaškai (aukštesniųjų alkoholių ir riebalų rūgščių esteriai) ir dioliniai lipidai (riebalų rūgščių ir dihidroksilinių alkoholių esteriai). Jų molekulės susideda tik iš riebalų rūgščių liekanų ir alkoholių. Sudėtiniai lipidai: fosfolipidai, cerebrozidai, gangliozidai, sfingolipidai. Jų molekulėse, be riebalų rūgščių liekanų ir alkoholių, dar yra fosforo rūgšties liekanų, angliavandenių, azoto junginių. Prie lipidų priskiriami ir kai kurie junginiai, neturintys molekulėse riebalų rūgščių (pvz., ubichinonai, kai kurie vitaminai, hormonai, terpenoidai), bet netirpstantys vandenyje. Lipidai yra organizmo energijos rezervas, svarbiausias biologinių membranų komponentas, reguliuojantis jų laidumą, fermentų aktyvumą. Lipidai svarbūs organizmo imuninėms reakcijoms, nervinio impulso sklidimui, raumenų susitraukimui, ląstelių tarpusavio ryšiams palaikyti, sudaro apsaugines dangas (saugo organizmą nuo šalčio, drėgmės, mechaninio pažeidimo). Su lipidais žmogus gauna gyvybiškai būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių organizmas pats nesintetina, riebaluose tirpių A, D, E, K vitaminų. Stingant nesočiųjų riebalų rūgščių dažniausiai sutrinka cholesterolio apykaita. Lipidų apykaita organizme sutrinka nutukus, sergant ateroskleroze.