Liptovský Mikuláš

Liptovský Mikuláš (Lptovsky Mkulašas), iki 1952 Liptovský Svätý Mikuláš, miestas Slovakijos šiaurėje, prie Váho aukštupio, netoli Žemųjų Tatrų, į rytus nuo Žilinos.

30 200 gyventojų (2022). Miesto pakraštys, į vakarus nuo senamiesčio prieina prie Váho tvenkinio (Liptovská Mara; plotas 27 km²). Per Liptovský Mikulášą eina Žilinos–Košicės geležinkelis.

Medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto pramonė, staklių gamyba. Vandens pramogų parkas Tatralandia (įkurtas 2003); terminis vanduo (60,7 °C) tiekiamas iš daugiau kaip 2500 m gylio gręžinio. Gamtos apsaugos ir speleologijos muziejus, dailės galerija.

Liptovský Mikulášas ir jo apylinkės – turizmo ir žiemos sporto centras. Mieste prasideda turistiniai maršrutai į Žemųjų Tatrų kalnus, Demenovkos urvyną. Apie 14 km į pietus nuo Liptovský Mikulášo, Jasnoje, yra kalnų slidinėjimo trasos Chopoko kalno (2024 m) šlaituose.

Architektūra

Šv. Mikalojaus bažnyčia Liptovský Mikuláše (13 a.)

Gotikinė trinavė Šv. Mikalojaus bažnyčia (13 a.; 15 a. išplėsta), klasicistinės evangelikų bažnyčia (1785), sinagoga (1846). Gotikiniai, renesansiniai, barokiniai gyvenamieji namai.

Istorija

Pirmą kartą paminėtas 1286. Iki 1918 priklausė Vengrijai (nuo 1526 Habsburgų imperijos, nuo 1867 Austrijos‑Vengrijos dalis). 19 a. Slovakų tautinio judėjimo centras. 1830 teatro mėgėjų būrelis suvaidino pirmąjį viešą spektaklį slovakų kalba. 1822 Liptovský Mikuláše gimė poetas J. Králʼis; 1837–66 kunigavo tautinio atgimimo veikėjas, rašytojas, kalbininkas M. M. Hodža.