Lisándras (Lysandros) ? 395 pr. Kr.Bojotija, Spartos karvedys. Iškilo Peloponeso karo (431–404 pr. Kr.) pabaigoje. 407 pr. Kr. prie Notijo kyšulio jo vadovaujamas laivynas sumušė atėniečius. 405 pr. Kr. prie Aigospotamų upės žiočių, būdamas laivyno vado padėjėju (faktiniu vadu), vėl sumušė Atėnų laivyną. Spartos užimtuose miestuose palikdavo iš spartiečių sudarytas įgulas ir vietininkus, iš vietos oligarchų sudarydavo prospartietiškas vyriausybes, persekiodavo demokratus ir Atėnų sąjungininkus. 405–404 pr. Kr. vadovavo Atėnų apgulai iš jūros pusės, privertė juos pasiduoti ir pasirašyti Spartai naudingą taikos sutartį; Atėnuose buvo panaikinta demokratinė santvarka ir sudaryta kraštutinių oligarchinių sluoksnių trisdešimties tironų vyriausybė. Lisandro siekis įtvirtinti savo valdžią sukėlė dalies spartiečių nepasitenkinimą; po 404 pr. Kr. jis kuriam laikui buvo nušalintas nuo vadovavimo kariuomenei. Per Korinto karą (395–387) vadovavo Spartos kariuomenės daliai, žuvo per mūšį su bojotiečiais.
Lisandras ir Kiras Jaunesnysis (majolika, 17 a. vidurys, dailininkas Francesco Antonio Grue)