Liškiavà, kaimas Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Merkinės seniūnijoje, 14 km į pietvakarius nuo Merkinės. 38 gyventojai (2021).
Liškiava įsikūrusi Nemuno kairiajame krante, Dzūkijos nacionaliniame parke. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Buvęs dominikonų vienuolynas (jame įkurtas kultūros centras). Laivų prieplauka. Kaimo pietvakariniame pakraštyje yra Liškiavos piliakalnis ir Liškiavos atodanga (gamtos paminklas), pietiniame – Liškiavos alkakalnis. Kaime vargonininkavo M. K. Čiurlionis.
Architektūra
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis Liškiavoje (18 a.)
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia Liškiavoje (1704–41)
Išliko 14 a. pabaigos–15 a. pradžios Liškiavos pilies bokšto liekanos. Vėlyvojo baroko Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis: bažnyčia (1704–41; centriškoji, kupolinė, graikiškojo kryžiaus plano), vienuolyno gyvenamasis namas (18 a. 1 dešimtmetis), svirnas (18 a. pirmas ketvirtis). Bažnyčioje yra 7 rokokiniai altoriai, sakykla (visi 18 a. pradžia), 3 klausyklos, 10 klauptų (visi 18 a.), sienų tapybos (freskos vargonų choro arkoje, kupoliniuose skliautuose, manoma, 18–19 a.), paveikslų (Šv. Marija Magdalietė, Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, abu, manoma, 18 a., pastarasis gerbiamas dėl tikinčiųjų patiriamų malonių, Kryžiaus kelio 14 stočių, visos 19 a. antra pusė, Rožinio Švč. Mergelė Marija 19 a.–20 a. pirma pusė, Šv. Baltramiejus 1914, dailininkas A. Žmuidzinavičius), žalvarinis varpas (išlietas 1761). Bažnyčios šventoriuje – varpinė (19 a.), paminklinis stulpas su šv. Agotos skulptūra (20 a. 2–3 dešimtmetis).
2271
Istorija
Liškiavos kaimas įsikūrė 15 a., antroje amžiaus pusėje įkurtas dvaras, pastatyta bažnyčia (16 a. antroje pusėje–1624 priklausė evangelikams reformatams). Apie 1629 Liškiavos valdytojas M. Pranskevičius-Radziminskis pastatydino dvaro rūmus. 1644 įkurta parapija. 17 a. pabaigoje–18 a. pabaigoje Liškiavą valdė dominikonai, 18 a. pirmoje pusėje jie pastatydino mūrinę bažnyčią ir vienuolyno rūmus; ketindami Liškiavą paversti miesteliu, 18 a. antroje pusėje pasikvietė žydų. 18 a. buvo parapijos mokykla. 1836–52 vienuolyne veikė prasikaltusių kunigų pataisos namai.
1907 įsteigtas Žiburio, 1912–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1914 Liškiava degė. 1918–50 buvo valsčiaus centras, 20 a. 3–4 dešimtmetyje – miestelis (1920–39 pasienio su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu, 1939–40 – su Baltarusijos Sovietų Socialistine Respublika). 1931 buvo 55 namai, 3 krautuvės, taupomoji skolinamoji kasa. 1941 nacių okupacinės valdžios nurodymu nužudyta apie 200 Liškiavos žydų. Sovietų valdžia 1940–41 ir 1944–53 ištrėmė 36 Liškiavos gyventojus. Nuo 1944 08 apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Šarūno būrys.
1897 buvo 613, 1923 – 407, 1959 – 218, 1970 – 203, 1979 – 135, 1989 – 108, 2001 – 65, 2011 – 57 gyventojai.