Liškiavõs pliakalnis, piliakalnis su papėdės gyvenviete Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Liškiavos kaimo (Merkinės seniūnija) pietvakariniame pakraštyje, Nemuno kairiajame krante. Liškiavos piliakalnis naudotas nuo 3 a. prieš Kristų iki 9 a. po Kristaus. Liškiavos piliakalnis, dar vadinamas Pilies kalnu, yra stačiašlaitė kalva. Iš pietų ir pietryčių juosia Nemunas, šiaurės ir vakarų pusėje yra daubos (vakarų pusėje esanti apie 17 m gylio dauba Liškiavos piliakalnį skiria nuo Liškiavos alkakalnio). Šlaitai nuo Nemuno (apie 30 m aukščio) ir daubų pusės statūs, nuo vakarų ir pietvakarių pusės nuolaidūs, apardyti, 6–7 m aukščio (manoma čia buvus supiltą pylimą). Liškiavos piliakalnio aikštelė pailga, 100 × 50 m dydžio. Jos pietvakariniame ir šiaurės vakarų kampuose išliko pilies bokštų liekanų.
Liškiavos piliakalnis
Liškiavos piliakalnio šiaurrytinėje ir rytinėje papėdėje yra senovės gyvenvietė (tirta 1975).
bokšto liekanos ant Liškiavos piliakalnio
1962, 1975 ir 1977 Liškiavos piliakalnį tyrė Paminklų konservavimo instituto archeologų ekspedicijos (vadovai V. Daugudis, K. Mekas, Juozas Markelevičius); ištyrė apie 250 m2 plotą. Kultūrinis sluoksnis 1,0–1,5 m storio. Rasta lipdytos brūkšniuotu ir grublėtu paviršiumi keramikos, akmenų grindinių liekanų, gyvulių kaulų, kaulinių ir metalinių darbo įrankių, papuošalų. Vakariniame šlaite aptikta 0,6–1,25 m pločio duobių su degėsiais. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
14 a. pabaigoje ar 15 a. pradžioje ant Liškiavos piliakalnio pradėta statyti mūrinė pilis; po Žalgirio mūšio neteko reikšmės, todėl nebaigta. Buvo beveik pastatytas pietvakarių bokštas (19 a. jis dar buvo 8–10 m aukščio, išliko 2,5–3 m aukščio siena, 1962 užkonservuota) ir pradėtas mūryti šiaurės vakarų bokštas, tarp jų iškastas gynybinės sienos pamatams griovys.
Liškiavos piliakalnis
1329
Pilies kalnas; -Raganos mūras; -Perkūno šventinyčia