ltas, 1922–1940 ir 1993–2014 Lietuvos piniginis vienetas, lygus 100 centų.
Savų pinigų poreikis
1918 atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė savų pinigų neturėjo, cirkuliavo Rytų skolinamosios kasos (Darlehnskasse Ost) išleisti nustatytu kursu Vokietijos markei prilyginti rubliai ir markės – vadinamieji ostpinigiai – ostrubliai, ostmarkės (1919 02 26 Lietuvos vyriausybės specialiu įsakymu ostmarkė pavadinta auksinu, jos šimtoji dalis – skatiku). Savų pinigų išleidimo klausimas pradėtas svarstyti 1919. Dėl Vokietijos markės hiperinfliacijos (1920 pabaigoje 1 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris kainavo 70, 1922 pradžioje – 200, metų viduryje – 650 markių) sutrikus Lietuvos ūkio veiklai skubiai imta rengtis pinigų reformai ir steigti savo emisijos banką. Vyriausybės projekte buvo siūloma nacionalinę valiutą pavadinti muštiniu. Svarstant projektą Steigiamajame Seime siūlyti auksino, mušto, dolerio, kalto, rublio, kirptuko, lieto ir kiti pavadinimai.
1000 litų banknotas (1924, Lietuvos banko muziejus)
Lito įvedimas
5 litų moneta su J. Basanavičiaus portretu (1936, sidabras)
Steigiamojo Seimo posėdyje lito pavadinimą pasiūlė V. Vaidotas (Steigiamasis Seimas vienbalsiai pritarė). 1922 08 09 priimtas Piniginio vieneto įstatymas nustatė, kad Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta yra litas (pavadinimas padarytas iš žodžio Lietuva trumpinio). Jo aukso turinys – 0,150462 gramo grynojo aukso (1/10 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio aukso turinio). 1922 10 02 pradėjusio veikti Lietuvos banko ir platų tinklą turėjusių valstybinių iždinių kasose auksinai pradėti keisti į litus oficialiai nustatytu dienos kursu – 1 litas už 175 auksinus. Apyvartoje esančius mokamuosius ženklus planuota pakeisti į litus per 3 mėn., vėliau terminas pratęstas. Pagal 1922 08 11 Lietuvos banko įstatymą, ne mažiau kaip 1/3 apyvartoje esančių banknotų turėjo būti padengta auksu, kita dalis – lengvai realizuojamomis vertybėmis (užsienio valiutos atsargomis, vertybiniais popieriais ir kita).
Banknotams padengti reikalingas auksas (3 mln. aukso rublių) buvo gautas iš Sovietų Rusijos pagal 1920 07 12 taikos sutartį kaip karo nuostolių atlyginimas.
Lietuvos bankui buvo suteikta išimtinė teisė leisti banknotus ir kartu su Finansų, prekybos ir pramonės ministerija nustatyti kupiūrų formą, banknotų emisijos būdą, banknotų nominalų proporcijas ir spręsti kitus klausimus. Kol nebuvo parengti ir atspausdinti geros kokybės banknotai, į apyvartą išleisti O. Elsnerio spaustuvėje Berlyne atspausdinti laikinieji pinigai (pažymėti 1922 09 10 data). Tai buvo 6 nominalų litų ir centų banknotai, pagaminti iš prastoko popieriaus, naudojant spaustuvėje turėtus piešinius ir ornamentus, papildytus lietuviškais užrašais ir Vyčiu; tik 1 ir 5 litų banknotai buvo sunumeruoti ir pažymėti serijų raidėmis. Ant laikinųjų banknotų buvo finansų, prekybos ir pramonės ministro V. Petrulio, Finansų departamento direktoriaus J. Dulskio, Kredito įstaigų ir kooperatyvų inspekcijos vyriausiojo inspektoriaus I. Jazdausko faksimiliniai parašai. Nuolatiniams banknotams spausdinti vyriausybė pasirinko A. Haase’s spaustuvę Prahoje. Banknotų projektus sukūrė dailininkas A. Varnas. Naujieji banknotai (pažymėti 1922 11 16 data) buvo geresnės kokybės už laikinuosius, pagaminti pagal grafinius projektus, bet atspausdinti ant popieriaus be vandens ženklų, todėl neišvengta jų padirbinėjimo. Dėl šios priežasties 5 litų banknotai buvo atnaujinami net tris kartus. Kelerius metus cirkuliavo vien popieriniai litai ir centai, kurie dėl prastos popieriaus kokybės greitai suplyšdavo.
1924 06 20 priimtas Monetų įstatymas Valstybės iždui suteikė išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus iš aukso, sidabro bei vario ir aliuminio lydinio. Bronzinių monetų kaldinimo sutartis buvo pasirašyta su Birminghamo bendrove King’s Norton Metal Works, sidabro – su Didžiosios Britanijos karališkaisiais monetų rūmais Londone. Monetų gipsinius modelius sukūrė dailininkas J. Zikaras. 1925 02 02 į apyvartą išleistos 1, 5, 10, 20, 50 centų vario ir aliuminio lydinio, 11 26 – 1, 2, 5 litų sidabro (buvo nustatyta žema praba – tik 50 % grynojo sidabro) monetos, jos pakeitė cirkuliuojančius to paties nominalo banknotus. 1925 pabaigoje apyvartoje jau buvo 2 mln. litų sidabro monetomis ir 2,5 mln. litų vario ir aliuminio lydinio monetomis (daugiau kaip 5 % visų apyvartoje cirkuliuojančių pinigų). Labai padaugėjus apyvartoje pinigų, 1924 Lietuvos bankas, siekdamas palengvinti mokėjimus ir atsiskaitymus, nutarė išleisti didesnio nominalo – 500 ir 1000 litų – banknotus, juos nutarta spausdinti pagal A. Galdiko (1000 litų) ir Viliaus Jomanto (500 litų) projektus. Konkursą spausdinti banknotus laimėjo Didžiosios Britanijos bendrovė Bradbury, Wilkinson & Co. Ltd. 500 litų vertės banknotai apyvartoje pasirodė 1925 09 28, 1000 litų – 1926 02 23. Šie banknotai buvo geros kokybės, ant jų – Lietuvos banko vadovų V. R. Jurgučio, A. Prūso, P. Grajausko, J. Paknio ir J. Kaupo faksimiliniai parašai. Įsitikinus gera banknotų kokybe, nutarta visus kitus banknotus spausdinti toje pačioje bendrovėje. 1927 nutarta pagal dailininko A. Žmuidzinavičiaus projektą spausdinti naujus 10 litų, 1928 pagal A. Galdiko projektus – 50 ir 100 litų, 1929 – 5 litų, 1930 – 20 litų banknotus. 10, 50 ir 100 litų banknotai apyvartoje pasirodė 1928, 5 litų – 1930 pradžioje, 20 litų – 1931. Naujieji banknotai buvo skirstomi serijomis ir numeruojami pagal slaptą specialų kodą, todėl kasininkas iš numerio galėjo nustatyti, ar banknotas yra tikras, ar padirbtas. Vyriausybė ir Lietuvos bankas stengėsi išlaikyti litą susietą su auksu. Į aukso lydinius be apribojimų buvo keičiamos didelės pinigų sumos.
1936 priimtas naujas Monetų įstatymas ir monetos pradėtos kaldinti Kaune, akcinės bendrovės Spindulys patalpose įsteigtoje monetų kalykloje Spindulys (vedėjas J. Karys‑Kareckas). Kalykla nukaldino daugiau kaip 23 mln. 1936 laidos 5 ir 10 litų bei 1, 2 ir 5 centų monetų (visų modelių autorius J. Zikaras). 10 litų monetų su Vytauto Didžiojo portretu buvo nukaldinta apie 720 000. 1938 minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį Spindulys pagal J. Zikaro sukurtą modelį nukaldino 10 litų apyvartines jubiliejines monetas su prezidento A. Smetonos portretu ir Gediminaičių stulpais. Neoficialiai buvo nukaldinta 10 litų monetos auksinė kopija ir įteikta prezidentui A. Smetonai (moneta saugoma ALKA muziejuje Putname, Jungtinėse Amerikos Valstijose). Pagal J. Zikaro sukurtą modelį rengtasi kaldinti ir 2 litų monetas su A. Smetonos portretu, atspausdinti jubiliejinį 10 litų banknotą pagal A. Galdiko projektą (Lietuvos muziejuose saugomi jų pavyzdžiai).
į apyvartą neišleisto 10 litų banknoto pavyzdys (1938, Lietuvos banko muziejus)
Lito panaikinimas prasidėjus sovietinei okupacijai
1940 06 15 SSRS okupavus Lietuvą rugpjūtį nacionalizuotas Lietuvos bankas, spalį paverstas SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora, lapkritį greta litų į apyvartą išleistas sovietinis rublis (litas prilygintas 90 kapeikų, arba 0,9 rublio). Perkant prekes, mokant mokesčius ir vykdant kitas finansines operacijas litai suplaukdavo į bankų kasas, o iš ten į apyvartą buvo išleidžiami tik rubliai. 1941 03 25 lito apyvarta visiškai uždrausta. SSRS valstybinio banko pirmininko įsakymu sudaryta litų sunaikinimo komisija, 1941 04 01–30 sudeginti visi saugyklose laikyti litų banknotai. Prasidėjus SSRS ir Vokietijos karui Lietuvos laikinosios vyriausybės nutarimu atkurta Lietuvos banko veikla, bet Vokietijos karinė valdžia nesuteikė Lietuvos bankui emisijos banko funkcijų ir neleido lito grąžinti į apyvartą. SSRS kariuomenei užėmus Lietuvą, 1944 07 24 vėl pradėjo veikti SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinė kontora, į apyvartą grąžintas SSRS rublis.
Lito įvedimas atkūrus nepriklausomybę
į apyvartą neišleisto 1000 litų banknoto pavyzdys (1991, Lietuvos banko muziejus)
1989 05 18 LSSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą Dėl Lietuvos TSR ekonominio savarankiškumo pagrindų. Jame numatyta ir sava pinigų bei kredito sistema. 1989 12 14 paskelbtas litų ir centų projektų rengimo konkursas. 1990 03 01 vėl įsteigus Lietuvos banką ir 1990 03 11 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta aktyviau rengtis įvesti savus pinigus. Vyriausybės komisija nutarė litų banknotus spausdinti Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovėje US Banknote Corporation, monetas – Didžiosios Britanijos Birminghamo kalykloje. 1990 12 10 įsteigta Lietuvos monetų kalykla (veiklą pradėjo 1992). 1991 vasarą Lietuvos bankas, siekdamas apginti šalies rinką nuo nuvertėjančių rublių srauto, išleido į apyvartą bendruosius talonus (jais kartu su rubliais buvo atsiskaitoma už dotuojamas maisto, labai paklausias pramonines prekes, tabako gaminius).
1991 11 05 priimtas Pinigų išleidimo įstatymas ir sudarytas Lito komitetas, kuris turėjo nustatyti lito išleidimo į apyvartą datą. 1992 05 01 į apyvartą išleisti talonai cirkuliavo kartu su rubliais (santykiu 1:1); 1992 10 01 rublių apyvarta nutraukta.
1993 06 14 Lito komiteto nutarimu 1993 06 25 į apyvartą išleisti 1991 laidos 10, 20, 50, 100 litų banknotai ir 1, 2, 5 litų monetos, t. p. centai, šiek tiek vėliau – 1993 laidos 2, 5, 10, 20, 50 litų banknotai, 1994 – 1 lito banknotai. 1, 2, 5, 10 litų banknotų autorius – dailininkas G. Jonaitis, 20 litų – dailininkas J. Tolvaišis, 50 litų – dailininkas R. Bartkus, 100 litų – dailininkas R. Valantinas, lito monetų – skulptorius A. Žukauskas (adaptuoto Vyčio – dailininkas A. Každailis). 1993 07 20 talonai nustojo galioti (100 jų buvo keičiama į 1 litą). 1994 Lito patikimumo įstatymas numatė, kad išleisti litai turi būti 100 % padengti auksu ir konvertuojamosios valiutos atsargomis. 1994 04 01 litas susietas su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu santykiu 4:1, 2002 02 02 persietas su euru santykiu 3,4528:1. Vėlesnių laidų litų banknotus spausdino Didžiosios Britanijos bendrovė Thomas de la Rue, Vokietijos bendrovė Giesecke & Devrient, Šveicarijos bendrovė Orell Füssli Security Printing Ltd, Prancūzijos bendrovė François-Charles Oberthur. Lietuvos monetų kalykloje 1997 pradėtos kaldinti 1 lito (iš vario ir nikelio lydinio) bei 2 ir 5 litų (iš vario ir nikelio bei vario, aliuminio ir nikelio lydinių) monetos. Nuo 2007 03 01 apyvartoje nebecirkuliavo 1993 laidos 2, 5, 10, 20, 50 litų ir 1994 laidos 1 lito banknotai. Cirkuliavo 10 ir 20 (1997, 2001, 2007 laidos), 50 (1998, 2003 laidos), 100 (2000, 2007 laidos), 200 (1997 laidos), 500 (2000 laidos) lito banknotai ir 1 (1997–2002, 2004, 2005 laidos), 2 (1998–2002, 2008 laidos), 5 (1998–1999 laidos) lito monetos. 2008 pradžioje apyvartoje buvo daugiau kaip 82 mln. įvairaus nominalo lito banknotų (daugiausia 100 litų – 22,4 mln. vienetų). 2015 01 01 litą pakeitė euras (santykiu 3,4528:1). Mokėjimus grynaisiais pinigais litais buvo galima atlikti iki 2015 01 15, Lietuvos komerciniai bankai nemokamai keitė litus į eurus neribotais kiekiais iki 2015 06 30, vėliau litai keičiami tik Lietuvos banke.
Proginės litų monetos
Nuo 1993 buvo kaldintos ir proginės litų monetos. 1993–2014 išleistos 88 kolekcinės (proginės) ir 18 proginių apyvartinių litų monetų.
Pirmoji proginė vario ir nikelio lydinio 10 litų moneta skirta lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 60 m. sukakčiai (dailininkas P. H. Garška), pirmoji poliruota vario ir nikelio 10 litų moneta skirta 1994 Pasaulio lietuvių dainų šventei (dailininkas P. Gintalas). 1995 išleista pirmoji poliruota sidabrinė 50 litų moneta, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo penkmečiui (dailininkas A. Žukauskas), 1997 – pirmoji proginė auksinė 1 lito moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75 m. sukakčiai (dailininkas R. Eidėjus). 1998 pagal Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) programą išleista proginė sidabrinė 5 litų moneta (dailininkas A. Žukauskas), pradėta leisti vario ir nikelio lydinio 10 litų monetų serija Lietuvos miestai (pirmoji skirta Vilniui, dailininkas A. Bosas), 1999 – pagal tarptautinę programą Mažiausios monetos pasaulyje. Aukso istorija – auksinė 10 litų moneta (dailininkas G. Paulauskis), 2003 – pirmoji auksinė ir sidabrinė 200 litų moneta, skirta Mindaugo karūnavimo 750 m. sukakčiai (dailininkas P. Repšys), 2005 – 1 uncijos svorio dvylikakampė auksinė moneta, skirta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams (dailininkas G. Paulauskis) ir kitos.
200 litų proginė moneta, skirta Mindaugo karūnavimo 750 m. sukakčiai (2003, sidabras ir auksas)
50 litų proginė moneta, skirta Vilniaus universiteto 425 m. sukakčiai (2004, sidabras, Lietuvos banko muziejus)
2000 išleista sidabrinė 50 litų moneta, skirta XXVII olimpinėms žaidynėms Sidnėjuje (dailininkas A. Žukauskas), konkurse Osakoje, kurį surengė katalogų leidėjas Krause Publications, buvo pripažinta meniškiausia metų moneta; 2004 išleista sidabrinė 50 litų moneta, skirta Vilniaus universiteto 425 m. sukakčiai (dailininkas R. J. Belevičius), pelnė Italijos tarptautinės numizmatikos parodos Vicenza Numismatica apdovanojimą už architektūros vaizdavimą. 2012 pabaigoje išleistos pirmosios spalvotos kolekcinės apyvartinės 2 litų monetos, puoštos spalvotais Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos herbais (dailininkas G. Paulauskis).
1192