literatrinis láiškas, literatūros žanras – laiško formos, dažniausiai filosofinio, dorovinio ar didaktinio turinio eiliuotas ar prozos kūrinys. Literatūrinio laiško žanrui t. p. priskiriami publicistiniai kūriniai, laiškų formos reportažai ir filosofiniai ar literatūros kritikos esė. Literatūriniai laiškai būna lyriniai, epiniai, satyriniai. Būdingi formos elementai – kreipimasis į realų ar fiktyvų adresatą, sveikinimai, linkėjimai, prašymai, dialogas.
Literatūrinio laiško ištakos – 18 a. pr. Kr. Egipte. Antikoje ir pirmaisiais amžiais po Kristaus paplito politinio, religinio turinio (Cicerono, Horacijaus, šv. Pauliaus, Ovidijaus) literatūriniai laiškai. Išpopuliarėjo 17–18 a. baroko ir klasicizmo literatūroje (prancūzų rašytojo N. Boileau, anglo A. Pope’o, vokiečių J. Chr. Gottschedo, Chr. M. Wielando, rusų A. Kantemiro, M. Lomonosovo, lenkų I. Krasickio, A. T. S. Naruszewicziaus kūriniuose). Šviečiamojo amžiaus literatūroje literatūrinis laiškas buvo naudojamas fikciniam pasakojimui, atskleidžiančiam personažų vidinius išgyvenimus (S. Richardsono Pamela 1740, J. W. Goethe’s Jaunojo Verterio kančios 1774, lietuvių kalba 1932, 1963). Prie literatūrinių laiškų priskiriami (kaip paraliteratūros žanras) ir asmeniniai rašytojų laiškai (pvz., F. Kafkos laiškas tėvui 1919), kuriuose nagrinėjamos egzistencinės problemos, žmonių santykiai ir kita.
Literatūrinis laiškas Lietuvos literatūroje
19 a. pradžioje eiliuotus literatūrinius laiškus draugams lietuvių kalba rašė A. Klementas (J. A. Giedraičiui), D. Poška (J. A. Giedraičiui, K. P. Bogušui, J. Leleweliui, T. Czackiui, L. Uvainiui, M. Zaleskiui), S. T. Valiūnas (D. Poškai). 19 a. antroje pusėje svarbūs Žemaitės, Šatrijos Raganos, P. Višinskio, J. Biliūno laiškai (knyga Šatrijos Raganos Laiškai, išleista 1986, Vaižganto Laiškai Klimams, J. Savickio Raštai tomas 5, abi išleista 1998, J. Lindės-Dobilo Laiškai, išleista 1999). Literatūrinis laiškas kaip grožinės literatūros žanras ryškus dviejų žmonių dialogą imituojančioje B. Buivydaitės ir K. Inčiūros poemoje Anų dienų pasaka (1927), iš literatūrinių laiškų sudarytas T. Tilvyčio romanas Ministerijos rožė (1931), J. Mackevičiaus-Nord apysaka vaikams Peliukės Micės laiškai (1934), literatūrinio laiško forma parašytas V. Mačernio eilėraštis Laiškas mirusiam draugui (1943), kaimo raštininkų laiškai stilizuojami L. Dovydėno, P. Andriušio, M. Katiliškio prozos kūriniuose. Sovietiniu laikotarpiu dėl cenzūros epistolinė tradicija nyko (E. Liegutės pjesė Povilas ir Marija 1983 sukurta iš P. Višinskio ir Šatrijos Raganos laiškų). Nemažai rašytojų laiškų sukaupta išeivijos archyvuose (K. Bradūno, J. Šliūpo ir kitų), išleisti J. Aisčio laiškai (J. Aistis Laiškai: 1929–1973 2004), laiškai įtraukiami į straipsnių rinkinius apie rašytojus (Bliuzas Ričardui Gaveliui 2007). Dialoginė laiškų forma naudojama esė knygose (pvz., V. Daujotytė. Klausimai; J. Degutytė. Atsakymai 1996, M. Martinaitis Prilenktas prie savo gyvenimo 1998).
2271