literatros teòrija Lietuvojè, pirmieji originalūs literatūros teorijos veikalai Lietuvoje pasirodė lotynų kalba baroko epochoje (M. K. Sarbievijaus Apie tobuląją poeziją / De perfecta poesi 1617–30 ir kiti). Išleista nemažai retorikos veikalų (Ž. Liauksmino Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės / Praxis oratoria sive praecepta artis rhetoricae 1648, K. Kojalavičiaus‑Vijūko Retorikos pagrindai / Institutiones rhetoricae 2 t. 1654–59), įvairiems tekstams parašyta filologinių komentarų. Pirmieji svarstymai apie lietuvių pasaulietinę poeziją pateikti K. G. Milkaus Trumpajame lietuvių poezijos vadove (Kurze Anleitung zur littauischen Poesie 1800), M. L. Rėzos dainų rinkinio Dainos, oder littauische Volkslieder (1825) pabaigoje esančiame straipsnyje apie lietuvių liaudies dainų tyrinėjimą.
Ž. Liauksmino knyga Oratorinė praktika ir retorikos meno taisyklės (1682, išleista Frankfurte prie Maino)
Biblijos vertimų komentarai ir dėl jų kilusi polemika – svarbus egzegetinės kritikos palikimas (J. Bretkūnas, M. Daukša, J. J. Quandtas, P. Ruigys, A. F. Šimelpenigis, S. M. Slavočinskis, J. A. Giedraitis, M. Valančius, vėliau – J. J. Skvireckas, Č. Kavaliauskas, A. L. Rubšys ir kiti). Literatūros teorijos straipsnių padaugėjo nacionalinio pasipriešinimo spaudoje ir panaikinus lietuvių spaudos draudimą (1904). S. Kymantaitės‑Čiurlionienės knygoje Lietuvoje (1910) įvardijamos lietuvių literatūros ir kultūros modernizavimo pastangos, svarstomas nacionalinės kultūros savitumo klausimas. Lietuvių kalba parašytų pirmųjų literatūros teorijos veikalų paskirtis buvo edukacinė: išleisti vadovėliai – K. Bizausko Literatūros teorija (1922, 1923 Tilžėje), M. Gustaičio Stilistika: Vadovėlis literatūros teorijai (1923 21927), V. Dubo Literatūros įvadas (1927 31931). Vytauto Didžiojo universiteto išleista J. Brazaičio (Ambrazevičiaus) Literatūros teorija (1930 41948 Scheinfelde). Literatūros teorijos problemos gvildentos S. Šalkauskio, A. Maceinos, J. Girniaus kultūros filosofijos knygose ir straipsniuose.
SSRS okupuotoje Lietuvoje literatūros teoriją plėtojo V. Daujotytė-Pakerienė, J. Girdzijauskas, A. Kalėda, V. Kubilius, K. Nastopka, A. M. Pavilionienė, V. Zaborskaitė, S. Žukas ir kiti. 8–9 dešimtmetyje išleista keletas literatūros teorijos veikalų: V. Zaborskaitės Literatūros mokslo įvadas ir Lietuvių literatūros ir kalbos instituto mokslininkų parašyta Literatūros teorijos apybraiža (abu 1982). V. Zaborskaitė parengė antologiją Poetika ir literatūros estetika (2 t. 1978–89), V. Daujotytė parašė knygą Lyrikos teorijos pradmenys (1984). Įtakos turėjo iš dalies toleruotas vokiečių ir prancūzų egzistencializmas (M. Heideggeris, J.‑P. Sartre’as), vokiečių imanentinė mokykla (E. Steigeris, W. Kayseris), Tartu struktūralizmo mokykla (J. Lotmanas), M. Bachtino veikalai, lenkų literatūrologai (R. W. Ingardenas). Rašomi buvo ir marksistinę ideologiją plėtojantys veikalai – Socialistinis realizmas ir šiuolaikiniai meniniai ieškojimai (1981), Lietuvių literatūra šiuolaikinėmis socializmo sąlygomis (1986) ir kiti.
literatūros teorijos veikalai, išleisti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo
20 a. antroje pusėje išeivijoje literatūros teorijos srityje daugiausia dirbo A. J. Greimas, V. Kavolis, R. Šilbajoris. A. J. Greimas Paryžiuje inicijavo semiotikos mokyklą ir parašė fundamentalius šios krypties veikalus Struktūrinė semantika (Sémantique structurale 1966), Apie prasmę (Du sens 2 kn. 1970–83), Pasijų semiotika (Sémiotigue des passions, su J. Fontanille’iu, 1991). V. Kavolis išleido sociologijos, kultūros istorijos, literatūros studijų (Nužemintųjų generacija: Egzilio pasaulėjautos eskizai 1968, Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje 1992), R. Šilbajoris – kritikos straipsnių rinkinių (Netekties ženklai: Lietuvių literatūra namuose ir svetur 1992, Poezijos skaitymai 2004).
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20 a. literatūros teorijos ir kritikos metodai tapo universitetinėmis disciplinomis. Verčiamos ir leidžiamos Vakarų teoretikų knygos (R. Barthes’o Teksto malonumas 1991, vertė G. Baužytė‑Čepinskienė; D. Maingueneau Literatūros kūrinio kontekstas: Sakymas, rašytojas, visuomenė, vertė J. Skersytė; D. Bergez ir kitų Literatūros analizės kritinių metodų pagrindai, abi 1998, H.‑G. Gadamerio Istorija. Menas. Kalba 1999, vertė A. Sverdiolas; J. Kristevos Maišto prasmė ir beprasmybė: Psichoanalizės galios ir ribos 2003, vertė G. Baužytė‑Čepinskienė; G. Dessons’o Poetikos įvadas: Literatūros teorijų apžvalga 2005, J. Derrida Apie Gramatologiją 2006, vertė N. Keršytė), rašomi originalūs literatūros teorijos veikalai (A. Žukauskaitės Anapus signifikanto principo: Dekonstrukcija, psichoanalizė, ideologijos kritika 2001, A. Jurgutienės Dekonstrukcija 2003 ir kiti). Autorių kolektyvo parašytas vadovėlis universitetams XX amžiaus literatūros teorijos (2006), knyga XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika (2010), chrestomatija XX amžiaus literatūros teorijos (2011 2 d., visas sudarė A. Jurgutienė).
literatūrologijos veikalai (20 a. 9 dešimtmetis–21 a. pradžia)
L: Literatūros teorijos apybraiža Vilnius 1982; V. Zaborskaitė Literatūros mokslo įvadas Vilnius 1982; T. Eagleton Įvadas į literatūros teoriją Vilnius 2000; V. Daujotytė Literatūros filosofija Vilnius 2001, Literatūros fenomenologija Vilnius 2003.
1245