„Lithuania“, Italijos lietuvių kultūros ir savišalpos draugija, veikusi 1926–46. Įkurta 1926 05 J. Macevičiaus, J. Jankienės, I. Avietėnaitės, kunigo K. Rėklaičio, J. Vaitiekūno iniciatyva. Būstinė Romoje.
Nuo 1926 rengė tautines šventes. Draugijos rūpesčiu 1930 viena Romos gatvių pavadinta Lietuvos vardu. 1935 draugijos sekretorius Z. Blynas ir kunigas B. Paukštys buvo deleguoti į Pasaulio lietuvių kongresą, vykusį Kaune.
1936 draugija surengė rinkliavą nukentėjusiems nuo potvynio Lietuvoje šelpti, 1936–39 kelias rinkliavas Lietuvos ginklų fondui, 1938 01 išsiuntė protesto raštą Vilniaus krašto lenkų administracijai, persekiojančiai lietuvius. 1939 05 draugijos rūpesčiu buvo pasiųsta aukų Klaipėdos krašto pabėgėliams.
SSRS 1940 okupavus Lietuvą draugija rūpinosi Vatikano radijuje gauti lietuvišką valandėlę, talkino transliacijų programai, lotynų kalba parengė brošiūrą Apie Lietuvos Bažnyčiai padarytą žaizdą (De vulnere Ecclesiae Lithuaniae illato 1940). Lithuania parengė ir paskelbė italų spaudoje daug informacinės medžiagos apie padėtį Lietuvoje, įteikė memorandumų įtakingiems asmenims bei įstaigoms. 1946 02 įteikė visiems naujai paskirtiems įvairių tautų kardinolams išsamius informacinius pranešimus apie padėtį SSRS okupuotoje Lietuvoje. 1946 05 draugija sustabdė veiklą – perleido savo funkcijas Centriniam lietuvių globos komitetui.