litifikãcija (gr. lithos – akmuo + lot. facio – darau), kompleksiškas procesas, per kurį purios nuosėdos pamažu virsta nuosėdinėmis uolienomis. Vyksta per įvairias nuosėdų kitimo stadijas. Cheminės kilmės nuosėdų (karbonatų, druskų, silikatų) litifikacija gali prasidėti iš karto joms tik nusėdus arba kai jų susikaupia daugiau (diagenezės stadija), o klastinių (žvyro, molio, smėlio) – gerokai vėliau (vėlyvoji diagenezė ir epigenezė). Kaupiantis nuosėdoms dėl slėgio tankėja birias nuosėdas sudarantys mineralų grūdeliai, vyksta nuosėdų dehidratacija. Per kristalizaciją mineralų grūdelių briaunų ataugimas ir naujų mineralų susidarymas iš besisunkiančių vandens tirpalų cementuoja nuosėdas. Dar jas cementuoja iš požeminio vandens išsiskyrę junginiai (karbonatai, sulfatai, silicio oksidai, gelžies hidroksidai). Per litifikaciją keičiasi nuosėdų mineralinė sudėtis, fizinės ir cheminės savybės. Kartais litifikacija vadinama petrifikacija (dažniau šis terminas taikomas susidarant fosilijoms, kai organinės medžiagos keičiamos mineralinėmis).
838