lituãnika, ne Lietuvoje išleista kuriuo nors atžvilgiu (temos, etniniu, autoriniu, kalbos) su Lietuva susijusi literatūra. Skiriamos lituanikos rūšys: kalbinė (spaudiniai lietuvių kalba), autorinė (lietuvių ir kitų Lietuvos autorių publikacijos kitomis kalbomis), teminė, arba kraštotyrinė (literatūra apie Lietuvą ir lietuvių tautą kitomis kalbomis). Pradėta registruoti bendrosiose rodyklėse ir sąrašuose: K. R. Nezabitauskio-Zabičio Susirinkimas… (1824), Vaclovo Biržiškos Lietuvių bibliografija (4 dalys 1924–39), t. p. J. A. Karłowicziaus knygoje Apie lietuvių kalbą (O języku litewskim 1875). Lituanikos medžiaga paremtas S. Baltramaičio veikalas Lietuvos geografijos, etnografijos ir statistikos bibliografinės medžiagos rinkinys (Sbornik bibliografičeskich materjalov po geografii, ėtnografii i statistike Litvy 1892 21904). Lituaniką registravo užsienio bibliografai: V. Mežovas (Rusija) šakinės bibliografijos veikaluose, K. J. T. Estreicheris (Lenkija) bibliografinio veikalo Lenkijos bibliografija (Bibliografia Polska) 22 tome (1901), E. Wermke (Vokietija) regioninės bibliografijos veikale Rytų ir Vakarų Prūsijos istorijos bibliografija (Bibliographie der Geschishte von Ost- und Westpreussen 1933); t. p. sistemingai registravo žurnalas Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft (1880–1912).

Nuo 19 a. pabaigos lituanikos bibliografija plėtojosi kaip savarankiška šaka. Pirmasis tokio pobūdžio darbas buvo S. Jurevičiaus sąrašas Lituanika lenkiškoje kalboje (išspausdinta Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių žurnale Apšvieta 1892), kuriame pirmą kartą bibliografijoje pavartotas lituanikos terminas. 1918–40 žurnale Knygos buvo skelbiami teminės ir autorinės lituanikos sąrašai – Lituanika svetimomis kalbomis ir Lietuviai autoriai svetimomis kalbomis. Žurnale Bibliografijos žinios paskelbtose M. Urbšienės Lituanikos rodyklėse (1933–34) sujungta teminė ir autorinė lituanika. Vokietijos okupacijos metais V. Steponaičio skelbtuose lituanikos sąrašuose buvo registruojama ir kalbinė lituanika. Šio principo jis laikėsi ir po II pasaulinio karo paskelbtose Tarybinės lituanikos rodyklėse (1944–46). Nuo 1951 Knygų rūmų leidžiamoje bibliografijos rodyklėje Knygų metraštis (nuo 1957 Spaudos metraštis) pradėtas skelbti Tarybinės lituanikos metraštis. Nuo 1951 registruota visų tipų (teminė, autorinė, kalbinė) socialistinių šalių lituanika. Medžiagą rinko Knygų rūmai ir Lietuvos SSR respublikinė biblioteka, prisidėjo didžiosios mokslinės bibliotekos. Per metus buvo užregistruojama apie 10 000 publikacijų. Vakaruose išeinančią lituaniką savo leidiniuose registravo Lietuvių bibliografinė taryba, ypač daug paskelbė A. Ružancovo rengtame biuletenyje Knygų lentyna (1948–65).

Nuo 1989 į Spaudos metraštį įtraukiama ir Vakaruose (daugiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose) išleista lituanika. Nuo 1991 Lituanikos metraštis turi paantraštę Lietuva pasaulio spaudoje, literatūra imta klasifikuoti pagal universaliosios dešimtainės klasifikacijos schemą. Nuo 1992 lituanika skelbiama Bibliografijos žiniose (rengia Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyrius).

2593

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką