„Lituanistinė biblioteka“, tęstinė senųjų (iki 20 a. pradžios) raštų serija. 1966–98 leido Vagos leidykla. Serijoje paskelbta reikšmingų lietuvių literatūros, istoriografijos, kultūros istorijos, etnologijos, kalbotyros, folkloristikos ir kitų veikalų, parašytų ne tik lietuvių, bet ir lotynų, Lietuvos Didžiosios Kunugaikštystės kanceliarine slavų, lenkų, vokiečių kalbomis. Leidiniai mokslinio tipo, su įvadais, komentarais, greta transliteruoto ar išversto į lietuvių kalbą teksto pateikiama ir faksimilė. Išleista Mykolo Lietuvio Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius (1966), Lietuvos metraštis: Bychovco kronika (1971), M. Mažvydo Pirmoji lietuviška knyga (1974), M. Husoviano Giesmė apie stumbrą (1977), P. Ruigio Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas (1986), A. Baranausko, J. Basanavičiaus, S. Daukanto (5 knygos), L. Ivinskio, L. A. Jucevičiaus, J. Goštauto, V. Pietario, S. T. Stanevičiaus, A. Tatarės, M. Valančiaus ir kitų autorių raštai, rinkrinė Lietuvių didaktinė proza (1982). Tarp parengėjų, sudarytojų, vertėjų – istorikai ir etnologai R. Batūra, R. Jasas, J. Jurginis, V. Merkys, V. Milius, literatūrologai ir kalbininkai J. Lebedys, R. Mikšytė, M. Ročka, V. Vanagas, B. Vanagienė ir kiti. SSRS okupacijos laikotarpiu kai kurių autorių kūryba negalėjo būti pateikta išsamiau (kupiūruoti A. Baranausko, J. Basanavičiaus, M. Valančiaus, V. Pietario raštai), buvo sulaikomos jau parengtos knygos (A. Kojalavičiaus-Vijūko Lietuvos istorija, P. Dusburgiečio Prūsijos žemės kronika). Lituanistinė biblioteka atliko svarbų lietuvių istorinės ir kultūrinės sąmonės gaivinimo vaidmenį, nors buvo leidžiama be aiškesnės sistemos. Išėjo 33 knygos. Redakcinės komisijos pirmininkas K. Korsakas (1966–86), J. Lankutis (1987–95).
2271