litùrgija (gr. leiturgia – valstybinė prievolė; viešos apeigos), valstybinė prievolė senovės graikų poliuose, Egipte (Ptolemajų ir Romos valdymo laikais), Romos ir Bizantijos imperijose. Graikų polių pasiturintys piliečiai ir dalis metekų (turinčių 3 ir daugiau talentų vertės turto) privalėjo skirti lėšų kai kuriems brangiems visuomeniniams renginiams.
Liturgijos buvo paprastosios ir nepaprastosios: choregija (mokėti chorams, dalyvaujantiems dramos ir muzikos varžybose), archifeorija (išlaikyti pasiuntinybes, siunčiamas į religines šventes), gimnasiarchija (surinkti ir išlaikyti gimnastikos varžybų dalyvius), nepaprastoji – trijerarchija (įrengti karo laivus trijeras).
5–4 a. pr. Kr. liturgijos ypač buvo paplitusios Atėnuose. Liturgijomis buvo siekiama švelninti turtingųjų ir beturčių prieštaravimus, kariškai ir politiškai stiprinti polius.
-choregija; -archifeorija; -gimnasiarchija; -trijerarchija