litùrginė dramà, viduramžių lotyniška religinė drama. Tai bažnyčioje lotynų kalba ištisai giedami liturginiai ir paraliturginiai dialogai, vaidinimai ir ceremonijos. Scenografija minimali (pvz., Kalėdų prakartėlės). Liturginės dramos atlikėjai dažnai būdavo dvasininkai, vienuolynų ir katedrų mokyklų mokiniai. Vaidinimo vadovas vadintas magister ludi, expositor ludi, ludi regens ir kitaip. Dažniausiai visus vaidmenis atlikdavo vyrai, moterų vienuolynuose – vienuolės. Giedota vienbalsiškai.
Susiklostymas, raida
Liturginės dramos buvo kuriamos ir atliekamos daugiausia 10–12 a., pavienių vaidinimų įvairiose vietose išliko iki 15–16 amžiaus (juose jau naudota ir muzikos instrumentai). Liturginė drama susiklostė Vakarų Bažnyčioje, vadintos ordo, officium, historia, miraculum, ludus, festum, repraesentatio ir kitaip arba pagal dramos siužetą, pvz., Kapo aplankymas (Visitatio sepulchri), Lozoriaus prikėlimas (Suscitatio Lazari) ir kitos. Liturginės dramos terminas atsirado tik 19 a. viduryje.
Beveik visų liturginių dramų pagrindu, manoma, tapo Velykų dialogų tropas Quem queritis (Ko ieškote) arba Quem queritis in sepulchro (Ko ieškote kape), giedamas dažniausiai su Velykų mišių introitu Prisikėliau (Resurrexi); tai Kristaus kapą aplankiusių moterų ir angelo dialogai (angelas praneša, kad Viešpats prisikėlė). Išplėtota šių dialogų forma tapo liturginė drama, žinoma Kapo aplankymo (Visitatio sepulchri) pavadinimu. Ji paplito beveik visoje Europoje (išliko daugiau kaip 400 skirtingų šaltinių). Kalėdų tropo Quem queritis atmaina Ko ieškote ėdžiose (Quem queritis in praesaepe – tai angelo ir piemenėlių dialogas) tapo pagrindu Kalėdų liturginei dramai atsirasti.
Velykų ir Kalėdų vaidinimų ciklai
Viduramžiais kurtos ir vaidintos liturginės dramos daugiausia susijusios su Velykomis ir Kalėdomis. Pagal tai skiriami ir du pagrindiniai šių vaidinimų ciklai – Velykų ir Kalėdų. Velykų ciklui, be Quem queritis dialogų ir Visitatio sepulchri vaidinimų, dar priklauso dramatizuoti pasijų ciklai ir Peregrinus (lotyniškai keliauninkas) vaidinimai, vaizduojantys apaštalų kelionę į Emausą ir jiems čia apsireiškiantį Kristų. Kalėdų ciklą, be dialogų ir iš jų atsiradusių vaidinimų apie piemenis (Officium pastorum), sudaro liturginės dramos apie tris karalius (Officium stellae). Su Kalėdų laikotarpiu susijęs ir vienas žinomiausių liturginių vaidinimų Vaidinimas apie Danielių (Ludus Danielis), pagrįstas Senojo Testamento pasakojimu apie Babilono karalių Baltazarą ir pranašą Danielių.
Eschatologinės dramos
Be Velykų ir Kalėdų ciklų liturginių dramų, dar buvo atliekamos ir vadinamosios eschatologinės (pasaulio pabaigos, paruzijos tematikos) dramos. Svarbi vaidinimų tema buvo Antikristas (išlikęs Vaidinimas apie Antikristą / Ludus de Antichristo). Prie eschatologinių liturginių dramų priskirtina ir Hildegardos Bingenietės mistinė drama Dorybių būrys (Ordo virtutum). Dar vieną liturginių dramų grupę sudaro vaidinimai apie šventuosius, prie jų priskiriamos tik viename šaltinyje iš Fleury (viduramžiais čia veikė svarbus vienuolynas) išlikusios dramos – Lozoriaus prikėlimas (Suscitatio Lazari), Šv. Pauliaus atsivertimas (Conversio Sancti Pauli) ir 4 vaidinimų ciklas, skirtas šv. Mikalojui.
Melodika
Abiejų didžiųjų ciklų liturginių dramų melodika panaši į grigališkojo choralo; prie jo dažnai būdavo pritaikomos ir originalios melodijos (pvz., pritaikomi psalmių tonai). Vaidinimuose būta ir grigališkąjų giesmių. Tipiškos liturginės dramos muzikos pagrindą sudaro išmoningai į bendrą muzikinį audinį įpintos choralinės melodijos. Pagrindinis jų atlikimo būdas – vienbalsis giedojimas (polifoninių intarpų lotyniškų liturginių dramų šaltiniuose neaptikta). Per liturginę dramą būdavo giedamos ir vaidinamos neliturginės lotyniškos giesmės, pvz., Rachelės rauda Kalėdų ciklo vaidinime Ordo Rachelis. Kai kurių liturginių dramų didesnė muzikos dalis būdavo specialiai sukurta imituojant grigališkojo choralo melodikos stilių (vaidinimai apie šventuosius, Vaidinimas apie Danielių; jame yra apie 50 originalių melodijų). Kitaip nei choralinių giesmių melodijos, originalios melodijos veikiausiai buvo atliekamos ritmizuotai.
L: W. L. Smoldon The Music of the Medieval Church Dramas London 1980.
2752