litùrginiai drabùžiai dėvimi krikščionių dvasininkų ir bažnyčios patarnautojų per apeigas liturginėms pareigoms atlikti. Išoriškai ženklina liturginių tarnysčių įvairumą per liturgines apeigas. Vyskupų, kunigų ir diakonų liturginiai drabužiai tikintiesiems primena Kristų, kuriam jie atstovauja, žymi kunigiškąją tarnystę. Mišiose ir kitose su jomis susijusiose pamaldose pagal apsivilkimo eilę dvasininkų dėvimi liturginiai drabužiai: humerolas (ne visada), alba su juosta ar be jos, stula, arnotas (diakonų – dalmatika). Vyskupai dėvi pijusę, užsideda mitrą, kryžių, per iškilmingas apeigas laiko pastoralą, arkivyskupai dar užsideda palijų. Kapa dvasininkai apsisiaučia per procesijas ir kitas pamaldas pagal jų rubrikas, per laidotuves užsideda biretą. Laiminant Švenčiausiuoju Sakramentu dėvimas veliumas. Dvasininkų liturginiams drabužiams priskiriama ir sutana. Kai kuriose apeigose vietoj albos ant sutanos užsivelkama kamža, užsidedama stula. Popiežius dėvi baltą sutaną ir pijusę, kardinolai – purpurinę, vyskupai – violetinę arba juodą su violetiniais apvadais, prelatai ir kanauninkai – juodą su violetiniais apvadais. Sutana per juosmenį perjuosiama atitinkamos spalvos juosta. Kiti kunigai ir diakonai dėvi tik juodą sutaną, vienuoliai – abitą. Žemesnio rango už diakoną patarnautojai per liturgiją vilki albą, kamžą ar tame krašte kitą įprastą liturginį drabužį.
Liturginiai drabužiai dažniausiai siuvami iš natūralaus pluošto, naudojami dirbiniai, derantys su religinio veiksmo kilnumu. Puošiami siuvinėtais paveikslais, figūromis ir simboliais, ženklinančiais drabužio paskirtį, laikomasi liturginių spalvų tradicijos.
Liturginių drabužių kilmė susijusi su liturgijos raida ir vietos papročiais, ilgainiui keitėsi drabužių meninės formos. Iki 5 a. liturginių drabužių formos ir dėvėjimo tradicijos dar nebuvo tvirtai nusistovėjusios. Nuo 8 a. liturginius drabužius imta aiškinti alegoriškai, pabrėžiant jų teologinę ar simbolinę reikšmę (pvz., arnotas simbolizuoja meilę). Dabartiniai liturginiai drabužiai žinomi nuo 12 amžiaus. Vatikano II susirinkimas (1962–1965) supaprastino liturginių drabužių naudojimą, atsisakyta popiežių naudotų liturginių drabužių – pirštinių, sandalų, manipulo (dėvėjo ir kunigai), tiaros.
2245