Liùbartas ? apie 1385, lietuvių kunigaikštis. Gediminaitis. Jauniausias Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Jaunučio, Algirdo, Kęstučio, kunigaikščių Manvydo, Narimanto, Karijoto ir spėjamo Trakų kunigaikščio Vytauto (m. 1337) brolis.
Valdė Geranainius. Apie 1320 ar 1322–23 vedė Voluinės kunigaikščio Andrejaus Jurjevičiaus dukterį ir gavo valdyti Lucko (rezidavo pilyje) sritį; jai mirus 1350 vedė Maskvos didžiojo kunigaikščio Semiono Išdidžiojo giminaitę Olgą. Stačiatikiškai pakrikštytas Dimitru. 1340 tapo visos Voluinės kunigaikščiu. Jo valdžią pripažino ir Haličas (Haličo-Voluinės kunigaikštystė). Dėl Vakarų Voluinės (ypač dėl Vladimiro) ir Haličo nuo 1349 kariavo su Lenkija (1350–70 – su jos karaliumi Kazimieru III Didžiuoju). Brolių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo submonarcho Kęstučio remiamas 1352 taikos sutartimi išlaikė Voluinę, bet Haličas atiteko Lenkijai. 1353 Liubartas tris kartus puolė lenkų užimtas Haličo ir Lvovo sritis. 1366 Amžinąja taika tarp Liubarto ir Kazimiero III Didžiojo ir dalis Vakarų Voluinės (Vladimiras, Chełmas, Belzas) atiteko Lenkijai, Liubartui teliko Luckas su keliais valsčiais. 1370 mirus Kazimierui III Didžiajam Liubartas atsiėmė iš Lenkijos ir prijungė prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Voluinės Vladimirą. 1382 išpirko iš vengrų ir prijungė prie savo valdų Horodlės, Kremeneco, Lopatino, Olesko, Peremislio žemes Voluinėje.
Lucko kunigaikščio Liubarto (Dimitro) sutartis su Kazimieru III Didžiuoju dėl Voluinės, sudaryta 1366 Lucke (Krokuvos nacionalinio muziejaus Kunigaikščių Čartoriskių biblioteka)
1382 rėmė Kęstutį (prie Trakų Liubartas atsiuntė savo karių), kovojantį su sūnėnu Jogaila dėl Lietuvos didžiojo kunigaikščio sosto.
Manoma, turėjo tris sūnus; tėvo palikimą perėmė Teodoras Liubartaitis.
1777
Dimitras