Liubliãnos istòrija. Nuo 1 a. dabartinės Liublianos vietoje buvo romėnų Emona, nuo 7 a. – slavų gyvenvietė. Pirmą kartą paminėta 1144 (vokišku vardu Laibachas). Miesto teisės nuo 1220. Nuo 13 a. prekybos centras (15–16 a. prekiauta daugiausia geležies dirbiniais).
1335–1918 valdyta Habsburgų, buvo Krainos sostinė. Nuo 1461 vyskupijos centras. 1511 ir 1895 apgriauta žemės drebėjimo. 1809–13 Ilyrijos provincijų sostinė. 1821 mieste vyko Šventosios sąjungos kongresas (Laibacho kongresas).
19 a. slovėnų tautinio sąjūdžio centras. Žlugus Austrijai-Vengrijai nuo 1918 priklausė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystei (nuo 1929 Jugoslavija). Per II pasaulinį karą 1941–43 okupuota Italijos, 1943–45 – Vokietijos.
Nuo 1945 Slovėnijos socialistinės respublikos (Jugoslavija), nuo 1991 – nepriklausomos Slovėnijos sostinė.
-Emona; -Aemona; Laibach; -Laibachas; -Liubliana