Laucẽvičius Liubomiras 1950 06 15Vilnius, lietuvių aktorius.
Išsilavinimas ir teatro veikla
Nuo 1966 lankė Panevėžio dramos teatro vaidybos studiją (vadovas J. Miltinis), 1968–75 šio teatro aktorius. 1980 baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetus (P. Gaidžio mokinys). Iš viso teatre sukūrė daugiau kaip 80 vaidmenų. 1975–90 vaidino Klaipėdos dramos teatre, reikšmingų vaidmenų sukūrė režisieriaus P. Gaidžio spektakliuose: Kristupas (Just. Marcinkevičiaus Mažvydas 1976), Mitia (Aleksandro Kopkovo Dramblys 1977), Sirano de Beržerakas (E. Rostand’o Sirano de Beržerakas 1983), Rotmistras (A. Strindbergo Tėvas 1989).
Liubomiras Laucevičius
L. Laucevičius. Lužino vaidmuo (Nusikaltimas ir bausmė 2004, pagal F. Dostojevskį, režisierius G. Varnas, scenografas A. Freibergas, kostiumų dailininkas J. Statkevičius)
Nuo 1990 vaidina Nacionaliniame Kauno dramos teatre (iki 2012 veikė įvairiais pavadinimais). Šiame teatre svarbių vaidmenų sukūrė režisierių J. Jurašo (Poška, Donelaitis – A. M. Sluckaitės Smėlio klavyrai 1990, pagal J. Bobrowskį, Kreontas – A. M. Sluckaitės Antigonė Sibire 2010), G. Varno (Brakas – H. Ibseno Heda Gabler 1998, Lužinas – Nusikaltimas ir bausmė 2004, pagal F. Dostojevskį, Veiskopfas – J. Sobolio Getas 2018), J. Vaitkaus (Šailokas –(W. Shakespeare’o Venecijos pirklys 2003, Auksinis scenos kryžius 2004, Lorencas de Medičis – T. Manno Fjorenca 2016, Vysuomis, Kernius – Vydūno Ne sau žmonės 2021) spektakliuose.
Kiti svarbesni vaidmenys: Bluselė (J. Głowackio Antigonė Niujorke 1997, režisierius S. Rubinovas, Kauno jaunimo kameriniame teatre), Gydytojas, Šefas (Mariuso von Mayenburgo Bjaurusis 2008, režisierius Vilius Malinauskas), Maksas (Biljanos Srbljanović Skėriai 2009, režisierius R. Atkočiūnas), Raginas (Palata 2009, pagal A. Čechovą, režisierius R. Kazlas), vaidmenys spektaklyje Jānio Balodžio Miškinis (režisierius Valteris Sīlis), Polonijus ir Osrikas (W. Shakespeare’o Hamletas, režisierius Vidas Bareikis, abu 2015, už vaidmenis abiejuose spektakliuose Auksinis scenos kryžius 2016), Ilis (F. Dürrenmatto Senos damos vizitas 2019, režisierius A. Giniotis), Hercas (D. Čepauskaitės Kai mes būsim jauni 2013, režisierius Aleksandras Špilevojus).
Kinas ir televizija
Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų televizijos (Akselis Džordachas – Turtuolis, vargšas 1984, režisierius A. Žebriūnas, Konstantinas – Gyvenimas po klevu 1988, režisierius K. Musnickas, Afranijus – Meistras ir Margarita 2005, režisierius Vladimiras Bortko) ir kine (Kazimieras, Vacekas Kozlovskis – Arkliavagio duktė 1981, Dievų miškas 2005, abiejų režisierius A. Puipa, Kosačius – Eik ir žiūrėk 1985, režisierius E. Klimovas, Tėvas – Svetima Baltukė ir Raibasis 1986, režisierius S. Solovjovas, Alikas – Laisvas kritimas 1988, režisierius Michailas Tumanišvili, Ivaras – Siužeto posūkis, režisierius Pēteris Krilovas, Pijus – Pabudimas, režisierius J. Vaitkus, abu 1989, Infantjevas – Žmogaus dienos 1990, režisierius Jevgenijus Paškevičius, Vilkas Larsenas – Jūrų vilkas 1991, režisierius Igoris Apasianas, Senasis Teodoras – Fogelfrajus 2007, režisierė Anna Viduleja, su kitais, Černiajevas – Vienintelė mano nuodėmė 2012, režisierė Karinė Folijanc). Vaidyba santūri, lakoniška, įtaigi, kai kuriems vaidmenims būdinga ironija, sarkazmas.
Apdovanojimai
Gedimino ordino Riterio kryžius (2000). Auksinis scenos kryžius (2004, 2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2011). Gedimino ordino Karininko kryžius (2020).
1706