Orlova Liubov (rus. Любовь Орлова; Liubovė Orlovà) 1902 01 29 ar 02 11(22)Zvenigorod 1975 01 26Maskva, rusų aktorė. 1919–22 mokėsi Maskvos konservatorijoje (fortepijono klasėje), 1922–25 – pas Maskvos dailės teatro aktorę ir režisierę J. Teleševą (vaidybos). 1925 baigė Maskvos A. Lunačiarskio teatro technikumo Choreografijos skyrių. 1926–33 V. Nemirovičiaus‑Dančenkos muzikinio teatro Maskvoje solistė ir aktorė, sukūrė vaidmenų operetėse (Perikola – J. Offenbacho Perikola, Serpoleta – R. Planquette’o Kornevilio varpai, abu 1932). 4–5 dešimtmetyje buvo žymiausia rusų kino aktorė. Išgarsėjo savo vyro G. Aleksandrovo režisuotose muzikinėse komedijose (Aniuta – Linksmieji vyrukai 1934, Marion Dikson – Cirkas 1936, Dunia – Volga, Volga 1938, Tania – Šviesus kelias 1940, Nikitina ir Šatrova – Pavasaris 1947), politiniuose detektyvuose (Džanet Šervud – Susitikimas prie Elbės 1949), istoriniuose biografiniuose filmuose (Platonova – Musorgskis 1950, režisierius G. Rošalis, Liudmila – Kompozitorius Glinka 1952).
Liubov Orlova
1955–75 teatre Mossovet vaidino daugiausia psichologinėse dramose: Lidija (M. Gorkio Somovas ir kiti), Lizi (J.‑P. Sartre’o Lizi Makėj, abu 1955), Nora (H. Ibseno Lėlių namai 1959), Patricka Campbell (J. Kilty Mielasis apgavikas 1963), Misis Sevidž (J. Patricko Keistuolė Misis Sevidž 1972). Kūryboje derino lyrinį nuoširdumą ir ekscentriką, satyrinį groteską, komedijinį talentą ir dramatizmą. Vaidyba plastiška, muzikali, temperamentinga. Koncertavo SSRS ir užsienio šalyse.