Liucèrna (vok. Luzern, pranc. Lucerne), kantonas Šveicarijos vidurinėje dalyje.
Plotas 1493,4 km2. 432 700 gyventojų (2023). Centras – Liucerna (85 500 gyventojų, 2023); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2023): Emmenas (32,4), Kriensas (29,6), Horwas (15,5), Ebikonas (14,7). Oficiali kalba – vokiečių.
Didesniąją kantono paviršiaus dalį užima Šveicarijos plokščiakalnis, į pietinę dalį įsiterpia Alpės (didžiausias aukštis 2350 m). Daug karstinių reljefo formų, karstinių urvų (ilgiausias 7,5 km, giliausias – 478 m).
Sausio vidutinė temperatūra –1 °C, liepos 18 °C; per metus iškrinta 1150 mm kritulių. Daug ežerų, iš jų didžiausi – Keturių Kantonų ežeras (Liucernos kantonui priklauso jo dalis), Sempachas, Baldeggas. Didžiausios upės – Emme, Reussas, Suhras, Wiggeris.
Mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, elektrotechnikos, popieriaus, poligrafijos, chemijos, tekstilės, maisto pramonė (pramonės įmonių daugiausia Liucernoje ir jos aglomeracijoje).
Auginama javai, pašariniai augalai, vaismedžiai, vynmedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės. Turizmas. Kalnų klimato kurortai (Rigi Kaltbadas, Rigi Klösterli, Weggisas, Vitznau). Žiemos sportas.
Per Liucernos teritoriją eina Bazelio–Milano (Italija) geležinkelis ir plentas. Iš Vitznau kurorto į Rigi kalnų keterą kyla funikulierius (seniausias Europoje, pastatytas 1869–71).
Istorija
Liucernos teritorijoje žmonių gyventa neolito laikais. 800–300 pr. Kr. atsikėlė keltai. 15 pr. Kr. regioną nukariavo Roma. Žlugus Romos imperijai 6 a. Liucerną (ir visą dabartinės Šveicarijos vidurinę dalį) užėmė germanų kilmės alemanų gentys.
750 čia įkurtas Šv. Leodegaro vienuolynas (lot. Luciaria), greta jo išsiplėtė Liucernos miestas. 1291 Vokietijos karalius Rudolfas I Habsburgas mieste nusipirko pilį ir faktiškai prisijungė jos apylinkes prie austriškųjų savo valdų. 1332 miestas įstojo į Šveicarijos konfederaciją, su kitais jos kantonais 1386 Sempacho mūšyje sumušė Habsburgų kariuomenę ir tapo nepriklausomas nuo Habsburgų valdžios. Iki 1415 Liucerna išsiplėtė iki dabartinių ribų.
1798 Šveicariją okupavo Prancūzija, Liucerna prarado savarankiškumą. 1798–1803 buvo Prancūzijos pavyzdžiu įkurtos vieningos Helvecijos respublikos dalis, vėliau savivaldą atgavo.
1841 Liucerna pasitraukė iš Šveicarijos konfederacijos, bet su šalininkais pralaimėjusi kitiems kantonams 1847 Sonderbundo karą, 1848 grįžo.