Liucèrna (vok. Luzern, pranc. Lucerne), miestas Šveicarijos vidurinėje dalyje, į pietvakarius nuo Ciuricho; Liucernos kantono centras.
85 500 gyventojų (2023). Liucerna įsikūrusi Keturių Kantonų ežero vakariniame krante, prie Reusso upės ištakos.
Liucernos senamiestis
Liucernos senamiestį su naujamiesčiu per Reusso upę jungia 7 tiltai. Per Liucerną eina Bazelio–Milano (Italija) geležinkelis ir plentas. Mašinų gamyba, elektrotechnikos, poligrafijos, tekstilės (šilko), siuvimo, maisto pramonė. Dailieji amatai. Tarptautinis turizmas. Klimato kurortas. Žiemos sportas (funikulierius ir lynų kelias į Pilatuso kalną; 1350 m ilgio bobslėjaus trasa). Kasmetinės irklavimo regatos.
Kongresų centras. Universitetas. Šveicarijos transporto muziejus su planetariumu, istorijos, meno, gamtos istorijos, krašto, R. Wagnerio, Alphornbau Stocker (tradicinių Šveicarijos muzikos instrumentų Alpių trimitų gamybos dirbtuvė) ir kiti muziejai, galerijos. Simfoninis orkestras. Kasmetinis tarptautinis klasikinės muzikos festivalis (nuo 1938).
Architektūra
Seniausias iš 7 tiltų per Reusso upę – Spreuerbrücke (1407), su stogu, papuoštas dailininko K. Meglingerio (1595–1670) 56 tapybos siužetais Mirties šokio tema. Reusso upės dešiniajame krante išsidėsčiusį senamiestį juosia 14 a. miesto siena (Musegg) su 9 sargybos bokštais, renesanso ir baroko pastatų kvartalai. Svarbiausi statiniai: senoji rotušė (1606), renesansiniai Am Rhyn šeimos namai (1617, nuo 1992 P. Picasso muziejus), Šv. Petro (1179, rekonstruota 1750), Hofkirche (1633, įjungta 8 a. Šv. Leodegaro katedros 2 bokštai) ir Švč. Mergelės Marijos Pagalbos (1681) bažnyčios. Paminklas šveicarų kariams Liucernos liūtas (1821, skulptorius B. Thorvaldsenas). Kairiajame upės krante – Vyriausybės pastatas (1564), jėzuitų kolegija (1677–1804), naujamiestis: naujoji rotušė (1913), modernistinė Šv. Antano bažnyčia (1954).
2271
Istorija
Išsiplėtė šalia 8 a. įkurto Šv. Leodegaro benediktinų vienuolyno (lotyniškai Luciaria – iš čia Liucernos pavadinimas). Apie 1178 gavo miesto teises. Apie 1230 atidarius Sankt Gothardo perėją tapo svarbiu prekybos centru. 1291 Liucerną nusipirko Habsburgų dinastijos Vokietijos karalius Rudolfas I. Valdant jo įpėdiniams, naudodamasi politiniu nestabilumu, 1332 Liucerna prisijungė prie Šveicarijos konfederacijos, 1386 tapo nepriklausoma. Iki 1415 sutartimis, karine jėga ar pinigais užvaldė didžiąją dabartinio Liucernos kantono teritorijos dalį.
Per reformaciją buvo katalikybės centras, čia kovai su evangelikais reformatais nuo 1574 telkėsi jėzuitai, 1579–1874 rezidavo popiežiaus nuncijus.
1798–1803 Napoleono Bonaparto įkurtos Helvecijos respublikos sostinė.
2010 prie Liucernos prijungta Littau (17 200 gyventojų, 2009).