Citavičitė Liucija 1956 05 18Telšiai, lietuvių filologė, vertėja, Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos tyrėja. Dr. (hum. m.; 2001). 1980 Vilniaus universitete baigė vokiečių filologiją. 1980–85 dirbo Tarptautiniame jaunimo turizmo biure gide vertėja, 1985–87 – Vilniaus universiteto Mokslo muziejuje, 1989–97 dėstė Vilniaus universitete. Nuo 2002 dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
Liucija Citavičiūtė
Tiria Mažosios Lietuvos 16–19 a. raštiją, rengia lituanistinių šaltinių ir rankraščių mokslines publikacijas (D. Kleino, J. Šulco, K. G. Milkaus, K. Donelaičio ir kitų), tyrimus skelbia Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Svarbiausias veikalas – monografija Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras: istorija ir reikšmė lietuvių kultūrai (2004). Iš vokiečių kalbos išvertė ir spaudai parengė G. Ostermejerio Rinktinius raštus (1996), J. Šulco Ezopo pasakėčias (2008), grožinės literatūros kūrinių: Norberto Lechneitnerio pasakojimų rinkinį Sielos sparnai (2000), 16 a. vokiečių sakmes Daktaro Johano Fausto, garsiojo burtininko ir juodojo mago, istorija (2006), Linksmos istorijos apie Tilį Ulenšpygelį, gimusį Braunšveigo žemėje (2016). Rengia M. L. Rėzos Raštus (5 t. 2011–19).
Apdovanojimai
M. Mažvydo premija (2005).
2271